Dviguba pilietybė – ne tik dvigubos teisės

LTRemiantis pilietybės sąvoka ir personalistine teisės samprata, straipsnyje formuluojamas teisinis (ne vien įstatymais besiremiantis) požiūris į dvigubą pilietybę. Pati teisė į pilietybę konkretinama atsižvelgiant į teisnumą ir subjektinę teisę, tuo siekiant atskirti teisę į pilietybę kaip formalų leidimą, nuo pilietybės kaip to leidimo įgyvendinimo pareigų vykdymu. Teisnumo požiūriu kiekvienas lietuvis, kur jis begyventų, turi teisę tapti Lietuvos Respublikos piliečiu. Bet jei jis nori savo teisnumo lygmens teisę į pilietybę paversti subjektine, privalo susisaistyti su Lietuvos Respublika abipusėmis teisėmis ir pareigomis, t. y. pripažinti, kad įgydamas teisę kurti, tobulinti Lietuvos valstybę, naudotis jos globa, jis kartu įsipareigoja tą valstybę išlaikyti ir ginti (tai galioja tik veiksniems ir pajamų turintiems asmenims). Tokia yra pilietybės teisinė logika. Jei asmuo siekia įgyti subjektinę teisę į dviejų valstybių globą, bet sutinka vykdyti pareigas, susijusias tik su viena valstybe, tai antrosios pilietybės jis siekia kaip privilegijos. O privilegijas, kaip ignoruojančias visų piliečių lygiateisiškumo principą, draudžia tiek Lietuvos Konstitucija, tiek ir tarptautinės teisės aktai. Valstybė, kaip piliečių kūrinys ir savastis, gyvuoja tik tiek, kiek piliečiai vykdo pareigas ją ginti ir mokėti jos išlaikymo mokesčius. Demokratinėje, teisinėje valstybėje pilietybė neatiminėjama: pilietybės galima tik sąmoningai atsisakyti arba ją prarasti atsisakant vykdyti iš jos kylančias pareigas.Tik labai retais atvejais, kai konkretus asmuo sąmoningai nori ir iš tikrųjų sugeba vienu metu vykdyti pareigas dviem ar daugiau valstybių, jis iš principo gali būti "n" valstybių piliečiu. Tačiau praktiškai tai būtų sunkiai įvykdomas arba iš viso neįvykdomas įsipareigojimas. Turint tai galvoje, daugelio šalių įstatymai, taip pat ir Lietuvos Konstitucija vadovaudamasi bendra taisykle draudžia dvigubą pilietybę kaip potencialią privilegiją. Konstitucija faktiškai tik protokoluoja tą draudimą, kurį padiktuoja dvigubos pilietybės siekiančio asmens objektyvus nepajėgumas vienu metu laikytis dviejų valstybių įstatymų, mokėti dvi valstybes išlaikančius mokesčius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pilietybė; Dviguba pilietybė; Citizenship; Double citizenship.

ENOn the basis of the concept of citizenship and the personalized concept of law, the article formulates a legal (not legalistic) approach to double citizenship. The right to citizenship itself is addressed as an aspect of legal capacity and as a subjective right. This enables to make a distinction between the right to citizenship as a formal permission and citizenship as an implementation of such a permission through the performance of one's obligations. As far as legal capacity is concerned, every Lithuanian, irrespective of the location of his/her residence, is entitled to become a citizen of the Republic of Lithuania. However, if he/she wishes to transform his/her right to citizenship from a capacity-level to a subjective right, he/she must become linked to the Republic of Lithuania by mutual rights and obligations, i.e., to recognize that, along with the right to create and improve the Lithuanian state, as well as to make use of the protection it provides, one also acquires an obligation to support and defend the state (valid only for legally capable persons and those receiving revenue). Such is the legal logic of citizenship. If a person seeks to acquire subjective right to protection of two states, but agrees to perform his/her duties in respect to one state only, he/she seeks the second citizenship as a privilege. However, privileges are prohibited by the Constitution of the Republic of Lithuania and international legal acts as in violation of the principle of equality of all citizens.The state as an entity created by citizens exists only to the extent the citizens perform their duties to defend the state and pay taxes to support it. In a democratic state ruled by law citizenship is not taken away: one may deliberately renounce his/her citizenship or lose it by refusing to perform one's duties that derive from his/her citizenship. Only in very rare cases, when a specific person is willing and is indeed capable of simultaneously performing his/her duties to two or more states, he/she in principle may be a Citizen of n" states. However, practically such obligation would be very difficult or even impossible to implement. Taking this into account, laws of many countries, including also the Constitution of Lithuania, as a general rule prohibits double citizenship as a potential privilege. The Constitution only records the prohibition dictated by objective inability of a person seeking double citizenship to simultaneously abide by laws of two states and to pay taxes supporting two states. [From the publication]