Sajanas

LTPraktiškai kiekviena aprangos forma yra kultūros migracijos produktas. Sajanas - ne išimtis, o veikiau - tipiškas klajoklis, aklimatizuotas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dar XVI a. ir išlaikytas jos rytinėje dalyje - Baltarusijoje iki mūsų dienų. Savo istorinėje Vakarų europietiškoje praeityje sajanas - vyriško garderobo apdaras, vadinamas karine suknele. Rytų europietiškos ištakos rodo vien moterišką šios dėvėsenos prioritetą. Vyriškam sajano variantui būdingos prašmatnios, netgi hipertrofuotos (būdingos renesansui) rankovės. Moteriškam - atvirkščiai - visiškas rankovių nebūvimas, tai didžiai stebino Cesarę Vecellio, pirmą kartą susidūrusį mūsuose su berankove sarafanine sajano atmaina. Jungiamoji grandis abiejų šių sajano tipų pavidale - tai jo konstrukcija: aptempiantis stuomenį liemuo ir nuo talijos prisiūtas tankiai klostuotas sijonas, būdingas tiek vyriškam, tiek moteriškas variantui. Audinys (paprastai - atlasas, gelumbė, damastas) ir jo dekoras - madingiausias renesanse aksomas, žaismingai dengė juostomis liemens ir sijono paviršių abiejų lyčių sajanuose. Esminga tai, jog LDK vyriškoji bajorijos dalis sajanų praktiškai nedėvėjo, nes tuo metu vyriškoje dėvėsenoje jau dominavo rytietiškas sarmato įvaizdis. Kaip ir daugelis madingų ir prestižinių apdarų, sajanas ilgainiui nusirito socialiniais laiptais žemyn. Ir XIX a. jis iškilo kaip valstietiškos (moteriškos) aprangos elementas - sarafanas, siuvamas iš namuose austo languoto audinio. Deja, Lietuvoje neišsaugotas šis žavus raritetas, vertingas savo gerbtina praeitimi ir puikia estetine forma. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija (XVI a.); Kostiumo istorija; Sajanas; History of Lithuania (16th century); History of the costume; Jerkin.

ENEach form of clothing is actually a product of cultural migration. The sayan is no exception, it is a typical nomad, acclimatized in the Grand Duchy of Lithuania already in the 16th century and retained in its Eastern part, i. e. Byelorussia until the present day. In its history in the Western European past it was a men’s clothing item, the so called war dress. The Eastern European origin shows a solely female priority of the piece of clothing. The men’s variant characterizes with fancy, even hypertrophied sleeves (characteristic of the Renaissance), the women’s, on the contrary, has no sleeves at all, which astonished Cesare Vecellio, when he saw the sleeveless sayan for the first time. The connecting link between the both types is their construction: the clinging waist and the kilt, sewed down from the belt-line, which is characteristic of both the men’s and women’s variant. The cloth (must usually satin, baize or damask) and its decoration, i. e. velvet, which was the most fashionable fabric during the Renaissance, playfully covered the surface of the waistline and the frock by bands in sayans of both sexes. The essential aspect is that the male part of nobles of the Grand Duchy of Lithuania practically did not wear sayans at all, since the Eastern sarmat image already dominated in men’s clothing at the time. As most other fashionable and prestigious items of clothing, the sayan eventually was worn by representatives of lower castes and in the 19th century it emerged as an element of peasant women’s clothing, i. e. the sarafan, made of home-weaved tartan patterned fabric. Unfortunately, this charming rarity, valuable by its noble past and perfect aesthetical form, has not been preserved in Lithuania.