LTTyrimo tikslas - išanalizuoti policijos personalo rengimo sistemos raidą Lietuvoje per pirmuosius septynerius Nepriklausomybės metus ir atskleisti šios sistemos raidos neefektyvumo priežastis. Autoriai tvirtina, kad 1990-1997 m. Lietuvoje vyravo mišri policijos pareigūnų rengimo sistema, grįsta policijos praktinio mokymo tipu ir policijos išsilavinimu, prioritetą teikiant nepilnam praktiniam mokymui. 1990-1997 m. pokyčiai Lietuvos policijos rengimo sistemoje sudarė prielaidas sukurti policijos išsilavinimo modelį, grįstą pakopiniu išsimokslinimu, su tam tikrais praktinio mokymo elementais. Išsilavinimo modelis, įgyvendinamas išorinėje policijos organizacijos aplinkoje, tik iš dalies padeda modernios rengimo filosofijos sklaidai policijos organizacijoje. Policijos personalo mokymo sistema nebuvo pagrįsta tarpdisciplininėmis programomis ir tai tik iš dalies suartino policininkų rengimą ir policijos veiklos praktiką. Dažnai sukeldavo jaunų policijos pareigūnų adaptavimosi praktiniame darbe problemų. Personalo atranka į policiją baziniu (pirmos pakopos) lygmeniu, nesant suformuotam policijos rezervui, buvo vykdoma iš išorinės aplinkos. Rengiant policijos pareigūnus buvo išlaikytas toks teorinio mokymo ir praktikos santykis, kuris tik iš dalies leido lavinimo procese adaptuoti policijos veiklos ir valdymo inovacijas, reikalingas "policijos kaip paslaugos" koncepcijai realizuoti. Per pirmąjį antrosios Nepriklausomybės septynmetį taip ir nebuvo sukurtas toks policijos personalo atrankos ir rengimo modelis, kuris būtų adaptuotinas policijos praktikai, bet kartu būtų orientuotas į modernias policijos administravimo tendencijas.
ENThe study aims at analyzing the development of the police staff training system in Lithuania during the first seven years of the Independence and revealing the reasons for inefficiency of the system. The authors state that during the time period of 1990-1997, a mixed police officers training system, based by the practical training type and education of the police, giving the priority to partial practical training was prevailing in Lithuania. The changes in the system, which occurred during the period, created the preconditions for development of a police education model, based by a level-by-level education with certain elements of practical training. The education model, implemented in the external environment of the police organization, only partially helps to execute the dissemination of modern training philosophy. The police staff training system was not based by interdisciplinary programmes, which only in part approximated the training of policemen and the police activity practice. The problems, pertaining to adaptation of young policemen in practical activities were quite frequent. The selection of persons to the police on the basic (first degree) level, without having a formed police reserve, was performed from the external environment. When training police officers the relation between theoretical and practical training was kept, which only in part allowed for adaptation of the innovations of police activities and management, necessary for implementation of the concept of “the police as a service” in the educational process. During the first seven years of the Independence a model for selection and training of police staff, adapted to the police practice and also oriented to the modern police administration trends was failed to be developed.