Svetimšalių ir svetimtaučių bajorų imigracija į Žemaitiją XVI a. antrojoje pusėje - XVII a. pirmojoje pusėje : imigracijos kultūriniai veiksniai ir įtakos žemaičių visuomenei

LTRemiantis atliktais statistiniais tyrimais ir gausia archyvine medžiaga, straipsnyje analizuojama, kokie veiksniai sąlygojo svetimšalių ir svetimtaučių bajorų imigraciją į LDK, koks buvo jos mastas, kiek ir kaip ji galėjo veikti konservatyvią kultūrinę žemaičių visuomenės terpę. XVI a. antrosios pusės-XVII a. pirmosios pusės Lietuvos teisė neberibojo žemių įsigijimo LDK svetimšaliams. Todėl kaip tik šiuo laikotarpiu gana gausus būrys atvykusių bajorų iš Lenkijos, Prūsijos, Livonijos, Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kitų valstybių įgijo žemių Žemaitijoje. Jų priskaičiuojama apie 350 šeimų. Beveik 80 procentų svetimšalių buvo lenkai, dauguma jų priklausė vidutinei ir pasiturinčiai bajorijai. XVI a. Žemaičių urėdai būdavo nepasiekiami atvykėliams iš svetur, o nuo XVII a. vidurio vis dažniau aukštus Žemaitijos urėdus pradėjo įgyti išeiviai (arba jų palikuonys) iš Lenkijos, Livonijos. Tai galima sieti su visiško indigenato pripažinimu svetimšalių vaikams ir vaikaičiams. Pamažu atvykėliai iš Lenkijos, Prūsijos, Livonijos sudarė Žemaitijos ekonominio elito pagrindą, o XVII a. pradėjo formuoti ir politinio elito viršūnę (įgyjamos pareigybės). Tokia padėtis turėjo daryti įtaką ir kultūriniam gyvenimui. Gana konservatyvi ir uždara Žemaičių visuomenė norom nenorom tapo atviresnė naujiems kultūriniams sąjūdžiams - Reformacijai, Renesansui, kalbiniams pokyčiams.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyatės teisė; Žemaitijos kunigaikštystė; Svetimtaučiai; Svetimšaliai; Bajorija; žemininkai.

ENAn immigration of the nobles from abroad to Žemaitija in the 16th - 17th centuries had not investigations until now. This article aims to show how the process exactly was going on, to ascertain the scale of the social, political, cultural and national influence of the foreign nobles in Žemaitija. From the second half of the i6th Century the Lithuanian law has not restricted acquirement of land's property in Žemaitija for foreigners. Therefore the numerous nobles from Poland, Prussia, Livonia, the Grand Duchy of Moscow and other countries have bought, got the grants (benefit and fief) to possess land in Žemaitija. About 350 families of the nobles from abroad possessed lands during almost 100 years. Most of them (about 80 per cents) have come from Poland. In addition, the large majority of foreigners are reckoned among the middle and rich nobles. During the 16th Century the gaining of the offices in Žemaitija were forbidden to the nobles from abroad. However from the middle of the 17th Century Polish and Livonian nobles have rather frequently gained the offices of Žemaitija. It is linked with the recognition of the indigenat for descendants of the newcomers. Gradually the newcomers from Poland, Prussia and Livonia have made-up the base of the economical and political elite in Žemaitija. Such status has influenced to the cultural life. Quite conservative and closed society of Žemaitija, whether it likes it or not, has become more overt than before for new cultural movements (Reformation, Renaissance, changing of linguistic situation). However the limited historical resources about these process narrow possibilities for research, allow showing only different fragments. [From the publication]

• Atneštiniai herbai Žemaitijos bajorų heraldikos tradicijoje XVI–XVIII amžiais / Gabrielė Jasiūnienė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2019, t. 39, p. 219-233.
• Bajorų luomo santykis su kitomis socialinėmis grupėmis pagal žemės teismų knygas (Lietuvos totoriai) / Darius Vilimas. Lituanistica. 2016, Nr. 1, p. 1-11.
• Bylininkų įgaliotiniai Kauno pavieto žemės teisme XVII a. pradžioje / Darius Vilimas. Lituanistica. 2023, Nr. 4, p. 283-298.
• Bylininkų įgaliotiniai Žemaitijos teismuose XVII a. pradžioje / Darius Vilimas. Lituanistica. 2023, Nr. 2, p. 89-106.
• Inflantczycy i Kurlandczycy na Żmudzi w XVI-XVIII wieku / Andrzej Rachuba. Klio. 2016, 35, 4, p. 45-68.
• Lieporų dvaras – baronų Grothusų rezidencija / Ernestas Vasiliauskas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2020, t. 97, p. 254-301.
• Livonian and Courlander nobility in Samogitia in the 17th and 18th century / Andrzej Rachuba. Klio. 2020, 55, p. 155-180.
• Priesaika kaip juridinės kultūros elementas Žemaitijos teismuose XVII a. pradžioje / Darius Vilimas. Lituanistica. 2021, Nr. 3, p. 155-167.
• Privatūs valdų kompleksai ir susisiekimas. Dar vienas atvykusių bajorų evangelikų, bažnyčių fundatorių, žemėvaldos formavimo aspektas Žemaitijoje XVI a. antrojoje pusėje – XVII a. pradžioje / Jolanta Skurdauskienė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2013, t. 27, p. 118-139.
• Procedūriniai Žemaitijos žemės ir pilies teismų darbo aspektai (1600–1630) / Darius Vilimas. Lituanistica. 2018, Nr. 4, p. 229-242.
• Teisminių ginčų nagrinėjimas iš esmės Žemaitijos teismuose XVII a. pradžioje / Darius Vilimas. Lituanistica. 2021, Nr. 2, p. 87–99.
• Žemaitijos bajorų etninio tapatumo problema XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje, imigraciniai procesai / Rita Regina Trimonienė. Tiltai. Priedas. 2012, Nr. 43, p. 217-236.
• Žemaitijos bajorų heraldika XVI–XVIII a.: Bilevičių, Nagurskių, Gorskių atvejai / Gabrielė Jasiūnienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2015, t. 21, p. 14-32.
• Žemaitijos juridinės kultūros elementas – apeliacija / Darius Vilimas. Lituanistica. 2020, Nr. 1, p. 1-11.
• Žemaitijos teismo nutarčių skyrimas XVII a. pirmajame dešimtmetyje / Darius Vilimas. Lituanistica. 2021, Nr. 1, p. 1-15.