Etninės migracijos viduramžių Lietuvos baltiškoje dalyje archeologijos duomenimis

LTStraipsnyje aptariami įvairias etnines migracijas viduramžių Lietuvoje (XIII-XV a.) liudijantys archeologiniai duomenys. Tyrimo pagrindas - rašytinių šaltinių žinomos migracijos. XIII a. į Lietuvos teritoriją kėlėsi Ordino užkariautų baltų genčių dalys. Apie sėlių ir latgalių migraciją archeologinių duomenų nėra. Kuršių materialinės kultūros liekanų galime ieškoti vėlyvuosiuose degintiniuose kapinynuose. Vienai prūsų genčių - bartams priskiriama Vidurio ir Rytų Lietuvos vietose aptinkama keramika, puošta smulkiais trikampiais-keturkampiais štampukais. Jotvingių palikimą gali liudyti akmenimis apkrauti kapai Narkūnų kapinyne. Su žiemgaliais gali būti siejami Šukionių piliakalnio radiniai. XIII a. slavų atsikėlėliams gali būti skiriami Kernavės-Kriveikiškių ir Paševičių kapinynai. XIV a. antrojoje pusėje Lietuvoje apsigyvenusių tiurkų (totorių ir karaimų) materialinė kultūra tebėra nepažįstama. Krikščioniškų tautų palikimo išskyrimas iš seniausios jų gyvenimo vietos - Vilniaus miesto - nėra pradėtas. Iš XV a. Lietuvoje pasirodžiusių dar dviejų tautų (žydų ir čigonų) archeologinių duomenų galima tikėtis tik tyrinėjant žydų materialinės kultūros palikimą. Tai liudija XVII a. Vilniaus žydų kapinių žvalgomieji tyrinėjimai, kai kapuose buvo rasta nugludintais kraštais šukių, dengusių mirusiųjų akis. Turimi labai skurdūs archeologiniai duomenys apie etnines migracijas viduramžių Lietuvoje gali būti paaiškinami menkai pažįstama konkrečių genčių konkretaus laikotarpio materialine kultūra, prigesusiu dėmesiu etniniams klausimams ir archeologinių tyrinėjimų stoka potencialiose migrantų gyventose vietose.Reikšminiai žodžiai: Viduramžiai; Migracijos; Baltų gentys; Middle Ages; Migration; Baltic tribes; Rašytiniai šaltiniai; Archeologiniai šaltiniai; Balts tribes; Migrations; written sources; Archaeological sources; Etninė S migracijos viduramiais; Lietuvos teritorija viduramiais; Archeologijos duomenys; Migration of ethnic groups; Lithuanian area in middle ages. Archeological data.

ENThe article discusses the archaeological data that evidence the various ethnic migrations in medieval Lithuania (13–15 centuries). Background of the study is comprised of known written sources on migration. In the 13 century, portions of Baltic tribes conquered by the Order were moving to the territory of Lithuania. Archaeological data about migration of Selonians and Latgalians are absent. Remains of the Curonian material culture can be found in the late incinerated burials. The pottery found in central and eastern parts of Lithuania, decorated with small triangular-rectangular stamps is attributable to one Prussian tribe, the Barts. Heritage of Yatvingians may be evidenced by the graves covered with rocks in Narkūnai cemetery. The Semigallians might to be associated with the findings in Šukioniai mound. Slav migrants of the 13 Century may be attributed findings from Kernavė-Kriveikiškės and Paševičiai cemeteries. Material culture of Turkomen (Tartars and Karaites) that settled in Lithuania in the second half of the 14 century remains unknown. Segregation of heritage of the Christian nations in the oldest living their places, city of Vilnius, has not been started yet. Archaeological data of another two nations (the Jews and Gypsies) that came to Lithuania in the 15 century can be expected to be obtained only by studying the material culture of Jewish heritage. This is evidenced by the pilot research of Jewish cemetery in Vilnius of the 17 century, when some pieces with polished edges covering eyes of the dead were found in some graves. A very limited archaeological evidence of ethnic migrations in medieval Lithuania may be explained by poorly known material culture of particular tribes of specific time period, low focus on ethnic issues and the lack of archaeological research in potential areas of migrant population.

• Pietinės Sėlos ribos beieškant : Sėlės kaimas / Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos archeologija. 2009, t. 35, p. 193-198.
• Prie Lietuvos valstybės susidarymo klausimo sugrįžtant: laidojimo papročių aspektas / Gediminas Petrauskas. Res humanitariae. 2015, t. 17, p. 114-136.