LTStraipsnyje analizuojami ir lyginami stebuklinės lietuvių liaudies pasakos "Žmogus, supratęs gyvulių kalbą" lietuviški ir kaimyninių tautų (latvių, rusų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų ir vokiečių) variantai. Šie tekstai gretinami remiantis jų struktūrine semantine analize, kuri leidžia tekstus gretinti įvairiais lygmenimis ir nurodyti, kiek yra panaši įvairių tautų medžiaga. Analizuojama pasaka yra populiari ir mėgstama lietuvių ir jų kaimynų tautose. AT 670 siužeto populiarumą patvirtina užfiksuoti 127 savarankiški ir 10 kontaminuotų lietuviškų variantų, 13 latviškų ir 20 rusų, 11 baltarusių, 14 ukrainiečių, 22 lenkų ir 7 vokiečių variantai. Išanalizavusi ir sugretinusi įvairių tautų pasakos variantus, straipsnio autorė teigia, kad šios pasakos gyvybingumą Lietuvoje ir jų kaimynų tautose įrodo ne tik beveik visoms lietuvių variantų grupėms rasti atitikmenys, bet ir atskiros kaimynų pasakos variantų grupės, kurioms lietuviškoje medžiagoje atitikmenų nėra. Nors analogiškų variantų makrostruktūros ir struktūros sutampa, tekstuose apstu kiekvienai tautai savitų detalių. Taigi autorė daro išvadą, kad šis pasakos tipas nėra skolinys iš kurios nors konkrečios kaimyninės tautos, tekstus sieja tipologiniai panašumai, kai ta pati pasaka mėgstama skirtingose tautose ir pritaikoma kiekvienos tautos saitai pasakojimo tradicijai.Reikšminiai žodžiai: Stebuklinė pasaka; Varijavimas; Magic folktale; Variation.
ENIn terms of the system of methods of structural-semantic description and analysis of texts, the article deals with the variants of the magic folktale AaT 670 "The animal languages", recorded in the folklore of neighbouring countries, i.e. Lithuanian ( 1 3 7 ) , Latvian ( 1 0 ) , Byelorussian ( 2 ) , Russian ( 7 ) , Ukrainian ( 3 ) , Polish ( 5 ) and German ( 3 ) alternatives. The analysis and collation of the afore-mentioned variants suggests the idea that they fall into the identical groups of folktales, set on the basis of structural-semantical analysis of Lithuanian folktale variants and even form the new ones. So there are no sufficient backgrounds for the assumption that the Lithuanians have borrowed the folktale variant from their neighbours or vice versa. [From the publication]