Kultūros reiškinių migracija : tarpukario Kaunas ir jo priemiesčiai

LTStraipsnyje nagrinėjama kultūros reiškinių migracija tarpukario Kaune ir dviejuose jo priemiesčiuose - Lampėdžiuose ir Aleksote. Autorės atliktuose lauko tyrimuose taikytas pusiau struktūruotas interviu, pokalbis. Nepriklausomos Respublikos susikūrimas 1918 m. turėjo įtakos naujiems kultūros reiškiniams atsirasti bei jiems migruoti iš miesto į periferiją. Kauno urbanizacijos, modernizacijos ir vidinės gyventojų migracijos procesai paskatino naujų kultūros reiškinių ir su jais susijusių verslų atsiradimą. Migruoti šalies viduje, t. y. iš kaimo į miestą, gyventojus vertė geresnės gyvenimo sąlygos, didesnės galimybės laikinojoje sostinėje atrasti darbo ar siekti mokslo. Taigi gyventojų migracijos ir persiskirstymo procesai buvo paskata ne tik keisti gyvenamąją vietą, bet ir gyvenimo būdą. Aleksoto ir Lampėdžių gyventojų agrarinę gyvenseną XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pakeitė naujas urbanistinis gyvenimo būdas ir su juo susiję verslai - vasarnamių ir butų nuoma, laisvalaikio ir pramogų organizavimo verslas. Nauji modernizacijos poveikio paskatinti kultūros reiškiniai darė įtaką tarpukario Kauno gyventojų etninei savivokai, kultūrinei saviraiškai ir kartu visos visuomenės sąmonėjimo procesui. Nepriklausomos valstybės vertybės ryškiausiai atsiskleidė per visuomenines institucijas - lietuviškas mokyklas, visuomenines ir religines organizacijas, parapijų bendruomenes. XX a. IV dešimtmetyje vykę Kauno gyventojų mentaliteto pokyčiai, susiję su modernizacijos procesais (valstybinės lietuvių kalbos ir valstybinio tautinio švietimo įsigalėjimu), lėmė nacionalinių vertybių sklaidą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Priemiestis; Miesto kultūra; Kaunas; Suburbs; Migration.

ENThe article examines the migration of cultural phenomena in the interwar Kaunas and its two suburbs – Lampėdžiai and Aleksotas. In her field studies the author applied the method of semi-structured interview. The founding of an independent Republic in 1918 had influence on emergence of new cultural phenomena and their migration from the city to the periphery. The processes of urbanization, modernization and internal migration of residents of Kaunas encouraged the emergence of new cultural phenomena and related business. The residents were forced to migrate inside the country, i. e. from village to town by better living conditions, larger possibilities to find a job or strive for education in the temporary capital therefore the processes of migration and redistribution of residents encouraged to change both the place of residence and the lifestyle. In the thirties of the 20th century the agrarian lifestyle of residents of Aleksotas and Lampėdžiai was changed by the new urban way of life and the related business, i. e. rent of cottages and summerhouses and organization of entertainment activities. The new cultural phenomena, encouraged by modernization influenced the ethnic self-perception and cultural self-expression of the residents of the interwar Kaunas and thus, the process of change of the self-perception of the entire society. The values of an independent state were most prominently revealed through public institutions, i. e. Lithuanian schools, social and religious organizations and parishes’ communities. The changes in mentality of residents of Kaunas, which occurred in the thirties of the 20th century, pertaining to the modernization processes (the entrenchment of the official Lithuanian language and the national education, endorsed by the state), resulted in dissemination of national values.