Biblijos horizontas Gintaro Patacko kūryboje: išvarymo iš rojaus semantinė tipologija

LTGintaras Patackas – vienas ryškiausių XX a. 50-ųjų metų poetų. Biblijos horizontas, kaip daugialypė šio autoriaus kūrybos prasmė, atsiskleidžia analizuojamame rinkinyje „Išvarymas iš rojaus“ (1981). Išvarymo iš rojaus semantinė tipologija G. Patacko poezijoje hermeneutiškai susijusi su kitomis galimybėmis atskleisti Šventraščio prasmes: nuodėmės, kaltės, bausmės paradigmas (rojaus-pragaro vaizdiniai) ar išvaryto angelo situaciją (visuomeninis socialinis kontekstas). Ezopiniais biblinio horizonto vaizdiniais modeliuojama skaudi XX amžiaus žmogaus drama. Šiame straipsnyje keliami šie tikslai: ištirti Senojo ir Naujojo Testamentų įvaizdžių funkcijas G. Patacko kūryboje; išryškinti biblinio diskurso svarbą visuomeniniam socialiniam G. Patacko poezijos kontekstui atskleisti. Tyrimas atskleidė, kad G. Patacko pasaulėvaizdis modeliuojamas pagal priešybėmis grįstą Šventraščio architektoniką. Hermeneutinis atvirumas istorinei praeičiai, dialoginės savimonės atvertis vykusiai modeliuoja lyrinio subjekto – tremtinio dalį. G. Patacko knygos „Išvarymas iš rojaus“ situacijos, individualiai ir kartu atliepdamos poeto kartos kūrybinį vaizdą, įprasmina Vakarų kultūros istorijoje vykstantį šiapusybės-anapusybės priešstatos irimą. Analizuojami tekstai skaitymo žvilgsnį orientuoja dviejų semantinių tipologijų link: istorinio patyrimo dekonstravimo ir steigiamo iliuzinio pasaulio mito kūrimo. Šventraščiuose transformacija per ironišką kalbėjimą permelkia apoloniškosios realybės principines nuostatas. Tad pasaulis tampa niekiu, karnavalu, kur lyrinis „aš“ sąmoningai renkasi žaidimo kaukę – kalbėjimo pasauliui ir apie pasaulį.Reikšminiai žodžiai: Pontijus Pilotas; Judas; Rojus; Nuodėmė; Angelas; Maištas; Socialinis kontekstas; Patackas; The Bible; Pontius Pilot; Judas; Saint John the Baptist; Paradise; Sin; Angel; Rebellion; Social context.

ENGintaras Patackas is one of the best known poets of the generation of poets born in the 1950s. In the book under study, Išvarymas iš rojaus (Expulsion from Paradise, published 1981), the Biblical horizon extends as the multifaceted significance of this author’s creative work. The semantic typology of expulsion from paradise in G. Patackas’ poetry is hermeneutically linked with other possibilities of revealing the meanings of Holy Scripture: the paradigm of sin, guilt and punishment (paradise-hell images) or the situation of the expelled angel (overall social context). The sorrowful drama of 20th century humanity is depicted in the Aesopian images of the Biblical horizon. This article aims to explore the functions of Old and New Testament images in G. Patackas’ work; also to clarify the importance of the Biblical discourse in order to reveal the overall social context of G. Patackas’ poetry. The study revealed that G. Patackas’ worldview is modelled on the dichotomous architectonics of Holy Scripture. His hermeneutic openness to the historical past, and the frankness of the dialog of his inner consciousness successful model the fate of the lyrical subject – the exile (deported to Siberia). The situations in G. Patackas’ book Expulsion from Paradise, individually and collectively reflecting the creative scene of the poet’s generation, give meaning to the progressive erosion in Western cultural history of the us–them dichotomy. From the readers’ point of view, the texts under study are oriented toward two typologies: deconstruction of historical experience and creation of the myth of an illusory world being established. In the Holy Scriptures, transformation through ironical speech pervades the prevailing attitude of Apollonian reality. Then the world becomes nothing, a carnival, where the lyric ego consciously chooses a playing mask: talking to the world and about the world.