Modernizmas lietuvių muzikoje : etninio ir kultūrinio tapatumo bei muzikos madų sąveika

LTStraipsnyje siekiama nustatyti muzikos modernizmo sąsajas su etniniu ir kultūriniu tapatumu, išnagrinėti XIX a. pab. - XX a. lietuvių kompozitorių kūrybą, atsekti Vakarų Europos modernizmo įtaką, apibrėžti lietuvių etninės muzikos ir etninės kultūros reikšmę kompozitorių kūrybai, nustatyti modernizmo ir etninio tapatumo sąveiką. Iškeliama mintis, kad lietuvių akademinės muzikos modernizmas, nors ir perimtas bendraeuropinės kultūros įtakos, kompozitorių kūryboje susiliejo su etninei muzikai būdingomis savybėmis ir suteikė lietuvių muzikai etninio tapatumo. Straipsnyje analizuojami šie aspektai: pirmieji lietuvių akademinės muzikos kūrėjai ir jų požiūris į etninę muziką; XX amžiaus muzikos madų įtaka lietuvių kompozitoriams; Broniaus Kutavičiaus kūryba; sutartinių kanonai šiuolaikinėje lietuvių muzikoje; naujausi dešimtojo XX a. dešimtmečio lietuvių kompozitorių kūrybos principai. Etninio ir kultūrinio tapatumo išraiška lietuvių kompozitorių kūryboje daugiausia buvo lietuvių etnomuzika, kaip citavimo ir siužetų plėtojimo šaltinis. Kitu etninio ir kultūrinio tapatumo šaltiniu tapo lietuvių mitologija, ypač aiškiai išreikštas moteriškųjų dievybių kultas, kuris tapo itin svarbus sceninių kūrinių personažų charakteristikoms. Istoriniai šaltiniai pasirenkami tuo pačiu principu, atiduodant duoklę herojėms moterims. Dėl gausiai naudotų lietuvių etninės muzikos ir mitologijos bei etninės kultūros ypatumų XIX a. pab. - XX a. lietuvių muzika, neatsilikdama nuo bendrų Europos muzikos kūrimo madų, netapo kosmopolitinė, o išsaugojo ir išreiškė lietuvių etninį ir kultūrinį tapatumą.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių akademinė muzika; Etninė muzika; Modernizmas; Etninis tapatumas; Kultūrinis tapatumas; Lithuanian music; Ethnic music; Modernism; Ethnic identity; Cultural identity.

ENThe Lithuanian composers of the XX century joined the new directions of the new European music modes with an ethnical and cultural identity. An expression of the ethnical and cultural identity in their works took the place of the quotation of the ethnical music as the source in general. The Lithuanian mythology served as another source of the cultural and ethnical identity. The cult of the women goddesses was especially expressed; and became the most important in the scenic personages. At the same time the heroes of the historical operas and ballets were women in general. The Lithuanian music enriched by the ethnic music and mythology in the end of the 19th and 20th centuries didn't become a cosmopolite one but at the same time stand beside the modern music of Europe with its own pemlarities of ethical and cultural identity of Lithuanians. [From the publication]

• Moterų vardai lietuvių akademinėje muzikoje : mitologijos, romantizmo ir istoriškumo sąsajos / Virginija Apanavičienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2009, t. 8, p. 463-470. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015.
• Символы нотографии в музыке Бронюса Кутавичюса: этнические корни и современная интерпретация / Виргиния Аранавичене. Etninės ir šiuolaikinės kultūros ženklai akademinėje muzikoje / Virginija Apanavičienė. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015. P. 152-162.