Klaipėdos krašto etninė muzika XX amžiuje : vietinių tradicijų kitimo priežastys

LTStraipsnyje tyrinėjamos XX amžiaus Klaipėdos krašto lietuvininkų etninės muzikos apraiškos socialiniame ir kultūriniame kontekste, bandoma atskleisti jų dainuojamosios tautosakos nykimo XX amžiuje priežastis, išryškinti veiksnius, skatinusius ir stabdžiusius šį procesą. Nuo XIX a. pr. Rytų Prūsijoje ėmė mažėti žmonių, kurie kalbėjo lietuviškai ar laikė save lietuviais. XX a. vykę pasauliniai karai, deportacijos, emigracija pakeitė Klaipėdos krašto gyventojų demografinę sudėtį. Beveik nebelikus lietuvininkų etninės grupės žmonių, jų liaudies dainų gyvoji tradicija XX a. palengva užgeso. Tautinio atgimimo judėjimas XIX a. pab. - XX a. pr. sudarė sąlygas kurtis lietuviškoms draugijoms. Lietuviškos liaudies dainos buvo propaguojamos per šių draugijų chorus. Evangelikų tikėjimas neigiamai veikė liaudies kultūrą, ypač dainas, šokius, vaidinimus. Visa tai buvo draudžiama. Bet vis dėlto, vyko abipusė dainos ir giesmės sąveika. Vietinė švietimo sistema, mokslas, literatūra keitė žmonių požiūrį į senuosius liaudies papročius, skatino jų atsisakyti. Šeimos, kalendorinėse šventėse giesmės pozicijos buvo stiprios, jos giedotos svarbiausiais apeigų momentais bažnyčioje ir namie. Taigi gyvenimas daugiataučiame paribio regione suponavo savitą mažlietuvio mąstymą ir gyvenimo būdą. Dvasinė kultūra patyrė stiprią vokišką įtaką. Pastaroji ne tiek veikė lietuviškos dainos sandarą, kiek iš viso stūmė ją iš lietuvininkų gyvenimo ir atminties.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių liaudies dainos; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; šeimos ir kalendorinės šventės; Draugijų chorai; švietimo sistema; Evangelikų tikėjimas; Evangelikų giesmės; Lithuanian folk songs; Klaipeda region; Family and calendar festivals; Felowships choirs; Education system; Evangelical faith; Evangelical psalms.

ENThe article examines the manifestations of the ethnic music of the Lithuanians of the Klaipėda area of the 20th century in the social and cultural context and attempts to reveal the reasons for disappearance of the sung folklore in the 20th century and to highlight the factors, which encouraged and hindered the process. Starting from the beginning of the 19th century, the number of people in the Eastern Prussia, who spoke Lithuanian or considered themselves Lithuanians started to reduce. The world wars, deportations and emigration, which occurred in the 20th century, changed the demographical situation of the residents of the Klaipėda area. After the Lithuanian ethnic group was almost extinct, the tradition of their folk songs gradually disappeared in the 20th century. The movement of the national resurrection at the end of the 19th – the beginning of the 20th century created favourable conditions for establishment of Lithuanian communities. The Lithuanian folk songs were propagated by the choirs of the said communities. The Evangelist faith had a negative influence on the folk culture, especially its songs, dances and performances, which were banned. Nevertheless the mutual interaction between the hymn and the song was in effect. The local educational system, science and literature changed the people’s view of the old folk traditions and encouraged to refuse them. The positions of the hymn in family and calendar holidays were strong, they were sung in the most important moments of rituals in churches and at home. Therefore the life in the multinational peripheral region presupposed a peculiar minor Lithuanian thinking and lifestyle. The spiritual culture experienced a strong German influence, which both affected the structure of Lithuanian songs and pushed them out from the life and memory of Lithuanians.

• Iniciaciniai ir kalendoriniai jaunimo papročiai / Žilvytis Šaknys. Lietuvos kultūra. Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos papročiai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. P. 77-135.
• Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Lietuvos kultūra. Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos papročiai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. P. 19-76.
• Viešvilės kultūrinis savitumas: tradicijos, papročiai, regioninis tapatumas XXI a. 1-2 dešimtmetyje / Arvydas Griškus. Viešvilė / vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Algirdas Sinkevičius. Vilnius : Versmė, 2020. P. 1677-1699.