Europos tautų šokių įtaka lietuvių choreografiniam folklorui

LTŠiame straipsnyje yra analizuojami lietuvių etniniai šokiai ir šokami Lietuvoje nelietuviškos kilmės šokiai bei jų choreografinis atlikimas, iškeliama dar menkai ištyrinėta skirtingų tautų šokių santykio problema, atskleidžiama, kokį poveikį lieuvių liaudies choreografijai darė Europos tautų šokiai. Nelietuviškos kilmės šokiai lėmė porinio šokio atsiradimą, o jo vystymąsi pagreitino iš svetur atkeliavę kadriliai, polka, valsas ir kiti šokiai. Atsiradęs porinis šokis, kuriam Lietuvoje smarkiai prieštaravo Bažnyčia, pagreitino šokių tempą. Svetimų tautų liaudies šokiai tokie, kaip valsas ar polka, lietuvių liaudies pasilinksminimus pasiekė per miestus ir dvarus. Dauguma kitų nelietuviškos kilmės šokių buvo nusižiūrėta bajorijos pokyliuose. Jie būdavo adaptuojami pagal lietuvių liaudies choreografijos poreikius, t.y. pritaikomas muzikos tempas, supaprastinami judesiai. Kartais nelietuvišką šokio kilmę išduodavo tik šokio pavadinimas, kadangi nuo autentiškų lietuviškų šokių choreografinis atlikimas visiškai nesiskirdavo. Kai kuriuose nelietuviškos kilmės šokiuose yra pastebima savotiška raida, kada svetimo krašto derinių, būdingų vienai vietovei judesių yra pamažu atsisakoma. Lietuvių liaudies choreografijoje yra aptinkami ne tik kaimyninių tautų šokiai, bet ir tokie šokiai, kurių šaknys slypi toli nuo Lietuvos.Reikšminiai žodžiai: Tradicinis šokis; Liaudies choreografija; Lietuvių choreografinis folkloras; Europos tautų šokiai; Traditional dance; Folk choreography; Lithuanian choreographical folklore; Dances of Euroean nations.

ENThe article analyzes Lithuanian ethnic dancing and the dances of non-Lithuanian origin, danced in Lithuania and their choreographic performance, raises the problem of the relation of the dances of different nations, which has not been extensively studied until present and reveals the influence of the dances of the European nations on Lithuanian national choreography. The dances of non-Lithuanian origin resulted in emergence of couple dancing and its development was accelerated by the quadrilles, polkas, waltzes and other dances, which came from other lands. The couple dancing, which was strongly objected to by the Church, accelerated the tempo of dancing. The folk dances of other nations, such as waltz and polka, reached the Lithuanian folk festivities through cities, towns and manors. Most other dances of non-Lithuanian origins were learned at the balls, held by nobles. They were adapted according to the needs of Lithuanian folk choreography, i. e. the tempo of music was adapted and the movements were simplified. Sometimes the non-Lithuanian origin of the dance was revealed only by the name of the dance, since the choreographic performance was virtually no different from the authentic Lithuanian dance. In certain dances of non-Lithuanian origins one can notice a peculiar development, where the movements, characteristic of a foreign land were gradually refused. Not only the dances of neighbouring countries, but also certain dances, whose roots are far away from Lithuania can be noted in the Lithuanian folk choreography.