Jaunimo laisvalaikio kultūros modernėjimo bruožai (paskutinis XX a. dešimtmetis)

LTStraipsnyje nagrinėjami Lietuvos jaunimo laisvalaikio kultūros pokyčiai po 1990 metų, kai kultūrai atsisakius ideologizacijos, pradėjo plisti Vakarų stereotipai. Straipsnyje siekiama aptarti jaunimo laisvalaikio srities modernizacijos požymius, tyrimo objektu pasirenkant elektroninės šokių muzikos subkultūros kultūrinio tapatumo vizijas, jos būdo savitumus, naujus laisvalaikio kultūros formavimosi principus. Naudojant empirinio tyrimo metodus – pusiau struktūrinį interviu, stebėjimo dalyvaujant jaunimo kultūrinėje veikloje metodą, žiniasklaidos analizę – siekiama atsakyti į pagrindinius klausimus: kaip subkultūros nariai kuria savo kultūrinę aplinką; kaip kuriami subkultūros tapatumo modeliai ir kokias reikšmes suteikia savo gyvenamajam pasauliui subkultūros kūrėjai. Straipsnyje naudojami autentiški respondentų tekstai, jaunimo leksika naudojama kaip vienas iš būdų iliustruoti nagrinėjamą subkultūrą. Tyrimo rezultatai aiškiai atskleidė, jog nagrinėjamo laikotarpio Lietuvos jaunimo kultūroje pastebima Vakarų Europos vėlyvojo modernumo požymių, kurių lokalų savitumą lemia specifinės sociokultūrinės tyrinėjamojo laikotarpio sąlygos. Šiai kaitai sąlygas po 1990 metų Lietuvoje sudarė kultūros ideologizacijos atsisakymas ir modernių kompiuterinių technologijų plėtra. Tarp kitų originalių kultūros išraiškų formuojasi elektroninės šokių muzikos vakarėlių subkultūra. Sparčius jaunimo kultūros pokyčius lemia naujumo kriterijus, esantis viena svarbiausių moderniosios kultūros ir meno vertybių.Reikšminiai žodžiai: Elektroninė muzika; Elektroninė šokių muzika; Etnografija; Identitetai; Jaunimo kultūra; Klubinė kultūra; Laisvalaikis; Subkultūra; Club culture; Electrical dance music; Electronic music; Ethnography; Identities; Leisure; Subculture; Youth culture.

ENThe research was conducted to reveal indicators of late modernity (postmodernity) in the culture of Lithuania, il1ustrated by examples of the youth electronic music culture. Main principles of reating of the models of identity of subculture are presented and characters of the migration of the ideas and symbolical forms are revealed. A semi - structured interwiev and participant observation were the main methods of the fieldwork. How do members of subcultural groups create their subcultural environment, how are the modeIs of subcultural identity formed, and what are their meanings for the rnernbers, - were the main research inquiries. The author comes to conclusion that the distinct wave of subcultures arrived after 1990, when the systematic ideological model of culture was officially rejected in Lithuania. Cultural initiatives could now disseminate naturally, thus, precluding formation of multiple genres in the cultura! sphere. This analysis of the subcultural phenomena during the 1990s emphasizes the experimentation by such subcultures, illustrated by the increasing sense of aesthetics, re1evant to game playing of a subcultural group. lntertextuality and polysemantics characterize the identity of such subcultural groups. A subculture group applies symbolic citations from different cultural contexts to construct a model of identity. Members seek immanent comprehension of such citations,and imbue them with meaning through cultura! practices. These processes influence changes of subculture in Lithuania and reveal traits of postmodemism.Conclusions are relevant to theory of contemporary culture, that discuss problems of contemporary identity (works of I. Hassan, D. Kellner, J. Fornas and others authors.). [From the publication]

• Elektroninis "šamanizmas" / Egidija Ramanauskaitė. Liaudies kultūra. 2001, Nr. 1, p. 29-38.
• Iniciaciniai ir kalendoriniai jaunimo papročiai / Žilvytis Šaknys. Lietuvos kultūra. Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius: LII leidykla, 2009. P. 63-109.
• Subculture of teenagers at school as a pedagogical problem / Rita Ilgūnė Martinėlienė. Strategien der Lehrerbildung : zur Steigerung von Lehrkompetenzen und Unterrichtsqualität / Gerd-Bodo von Carlsburg (Hrsg./ed.). Frankfurt am Main: Peter Lang Edition, 2016. P. 421-433.