Gyventojų migracijos įtaka etninei kultūrai : reiškinių paralelizmas (Lietuva XX amžiuje)

LTStudijos tikslas yra naujai pažvelgti į XX a. vykusias lietuvių etninės kultūros permainas, siejant jas su tuo laikotarpiu vykusiu gyventojų judėjimu ir jo sukeltais padariniais. Individuali migracija ekonominiais sumetimais, kol nevirsta masine, didelio poveikio tradicinėms kultūros formoms neturi. Migracija, kaip priemonė kvalifikacijoms įgyti, sudaro pamatą asmeninei ir etninei kultūrai praturtinti. Bet kuriuo atveju iš to daugiausia laimi migruojantieji, nes jie dažniau negu sėslieji pasiekia naujovių prisodrintų geresnių gyvenimo sąlygų. O sėslieji lieka ištikimesni etninėms tradicijoms. Po gyventojų migracijos vykstančių kultūros reiškinių negalime laikyti tiesiogine migracijos pasekme, nes jų kilmė siejasi su daugeliu kasdienio gyvenimo sričių. Tačiau tenka pripažinti, kad kaip paralelės vietinę masinę migraciją lydi teritorinės bendruomenės narių susvetimėjimas, tradicinių bendravimo normų laužymas, kilnojamojo ir nekilnojamojo etninės kultūros paveldo dalinis praradimas, antra vertus, sparčiai diegiamos naujos modernesnės materialinės kultūros formos, kurios daugiau ar mažiau siejasi su ankstesne kultūros tradicija. Intensyvi gyventojų migracija miestuose ir po jos besiformuojančios kosmopolitinės dvasinės kultūros formos, kaip migracijos ir kultūros reiškinių paralelizmo išraiška, prisideda prie daugiataučių miesto gyventojų kultūrinės integracijos ir etnokultūrinių skirtumų niveliacijos.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių etninė kultūra; Migracija; 20 amžius; Reiškiniai; Paralelės; Lithuanian ethnic culture; Migration; The twentieth century; Phenomen; Parallels.

ENThe study aims to provide a new view of the changes of Lithuanian ethnic culture, which occurred in the 20th century, relating them with the movement of residents, which occurred during the period and its consequences. Individual migration has no significant influence on the forms of traditional culture in economic terms, until the migration becomes mass migration. As a means for acquisition of qualifications migration creates the basis for enrichment of personal and ethnic culture. In any case the migrating persons are in the win, since they reach better conditions of life, saturated with innovations more frequently than the settled persons, who remain loyal to the ethnic traditions. The cultural phenomena, occurring after migration of residents cannot possibly be considered the direct consequence of the migration since their origins are related with most areas of everyday life. However one cannot help but recognize that the local mass migration is, in parallel, accompanied with the alienation of the members of the territorial community, breaking of the traditional norms of communication and partial loss of the movable and immovable heritage of the ethnic culture. On the other hand, such migration results in rapid implementation of new modern forms of material culture, more or less related with the previous culture tradition. The intensive migration of residents in cities and the forms of the cosmopolitan spiritual culture, which form as the manifestation of the parallelism of such migration and cultural phenomena, contribute to the cultural integration of the city residents of different nations and leveling of the ethnic cultural differences.

• Folkloro ansambliai dabartinėje Lietuvoje : etnologinis aspektas / Aušra Zabielienė. Vilnius : Firidas, 2010. 261 p.
• Lietuvių tremtinių moterų vertybės gyvenimo istorijose / Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė, Gerda Matusevičienė. Lituanistica. 2018, Nr. 4, p. 294-302.
• Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Lietuvos kultūra. Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius: LII leidykla, 2009. P. 17-61.