LTDifuzijos teorija geografijoje yra viena iš pagrindinių teorijų. Nuo XX a. vidurio geografijos mokslas sukaupė nemažą kultūros difuzijos tyrimų patirtį, sukūrė metodinę tokių tyrimų bazę. Dažniausiai kultūros difuzija geografijoje tapatinama su naujovių plitimo teritorijoje procesu. Išryškėjo ir kelios pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys - analizuojamas teritorijos ir geografinės aplinkos poveikis difuzijos procesui, mėginama įvertinti atstumo, kaimynystės efekto, fizinių, kultūrinių ir politinių barjerų reikšmę, tiriamos kultūros plitimo kryptys, trajektorijos ir kanalai, kilmės židiniai ir išplitimo arealai. Lietuvoje specialių difuzijos tyrimų esama mažai, todėl galima teigti, kad erdvinės kultūros difuzijos tyrimai Lietuvoje yra nauji ir perspektyvūs ne vien pažintiniu požiūriu, jie turi ir nemažą taikomąją reikšmę. Jie integruoja daugelio mokslinių dalykų (geografijos, sociologijos, istorijos, psichologijos, kultūrologijos ir kt.) žinias. Svarbi kultūros difuzijos procese ir geografinė padėtis. Geografiniu požiūriu Lietuva atsidūrė trijų konkuruojančių krikščionybės kultūrų - šiaurvakarietiškos (protestantizmas), pietvakarietiškos (katalikybė) ir rytietiškos (stačiatikybė) - sandūros zonoje. Dėl kontaktinio Lietuvos periferiškumo susikūrė įvairios šių kultūrų sintezės formos. Tačiau nereikia stebėtis, kad likome kultūrinė periferija, kurioje daugelis naujovių (valstybingumas, krikštas, architektūros stiliai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, urbanizacija ir industrializacija, ūkininkavimo formos ir kt.) vėluodavo arba menkai prigydavo.Reikšminiai žodžiai: Difuzija; Kultūra; Teritorija; Diffusion; Culture; Territory.
ENThe theory of diffusion is one of the main theories in geography. Since the middle of the 20th century the science of geography accumulated a significant amount of experience in studying of diffusion of culture and created a methodological basis for the studies. Diffusion of culture in geography is most frequently identified with the process of dissemination of innovations on a territory. Several main directions for researches were identified, i. e. the analysis of the influence of the territory and geographical environment on the process of diffusion, attempts to evaluate the significance of distance, the effect of neighbourship, physical, cultural and political barriers, studies of directions, trajectories, channels, origins and territories of dissemination of culture. An insignificant amount of special studies of diffusion has been performed in Lithuania therefore one could state that the studies of diffusion of special culture in Lithuania are new and promising not only in terms of cognition, they also have a significant applied significance since they integrate the knowledge of most sciences (geography, sociology, history, psychology, culturology, etc). The geographical situation is also important in the process of diffusion of culture. Geographically Lithuania was in the zone of intersection of three competing cultures of Christianity – the Northwestern (the Protestantism), the Southwestern (the Catholicism) and the Eastern (the Orthodoxy). Due to the contractual periphery of Lithuania different forms of synthesis of the said cultures came into existence. However one should not be surprised that Lithuania remained a cultural periphery, in which most innovations (i. e. statehood, the Baptism, styles of architecture, social and economic relations, urbanization and industrialization, forms of farming, etc.) were introduced with a delay.