LTTradicinis emigracijos priežasčių skirstymas į ekonomines, politines ir mišrias (politekonomines) yra nepakankamas, bandant giliau suvokti globalizaciją ir jos poveikį šiuolaikinei lietuvių nacijai. Sąmoningai ar ne tebediegiamos iš sovietinio laikotarpio paveldėtos [...] tautinei savimonei ir valstybiniam patriotizmui indiferentiškos orientacijos. Vos ne masine tapusią jaunimo emigraciją skatina, vienpusiškai apeinant savo tautą ir valstybę, ugdoma pasaulio piliečio savimonė. Kaip rodo sociologiniai tyrimai, net ir pačiam jaunuoliui tokia nuostata yra parankesnė, nes atlaisvina nuo bet kokių įsipareigojimų savo tautai ir valstybei. Betgi tai jau dvelkia neonomadizmu, kuris įrėžia negatyvų rėžį (šalia kitų) visai Vakarų civilizacijai. [...] Savo pasekmėmis šis elgsenos bruožas atsiliepia aštrėjančia Lietuvoje demografine drama ir negatyviais poslinkiais vertinant tautos pasionariškumą (kūrybinį gyvybingumą). Neginčytina, kad etninė tauta evoliucionuoja politinės tautos (nacijos) kryptimi, kad ir pastaroji "nuvertinama" bendrų globalizacijos tendencijų. Tačiau, kita vertus, globalizacijos tendencijos aktualizuoja tapatumą pačiose įvairiausiose jo raiškos formose. Visa tai reiškia, jog tautinis sąmoningumas bei tapatumas yra gyvybiškai reikšmingi dalykai, kuriems turi būti suteikta modernesnė, supranacionalumu praturtinta, bet jokiu būdu ne juos neigianti, forma, turinys! [...] visa tai turėtų būti siejama su emigracinių srautų bei procesų reguliavimu. [Iš leidinio]
ENThe article focuses on causes and specificity of the current Lithuanian emigration. The discussion concentrates on the person's ethnic and national indifference, which is largely the Soviet inheritance but is further shaped by the processes of globalisation and integration. The author incorporates the notions of spiritual and geographical Motherland. In considering the consequences of the current emigration for the nation, the author raises a problem of 'creative minority' loses which only reinforce the civilization incompetence. As a preventive means for increasing emigration, author considers an idea of nationhood and national patriotism. However, it is not interpreted in ethnocentric and isolationist way; rather, community and cohesiveness, openness to the world with control of the negative impacts of globalisation are emphasized. [From the publication]