LTApžvalgoje kalbama apie Jurgos Ivanauskaitės keliones po Himalajų kalnus - straipsnio autorius, pats nemažai keliavęs Jurgos aprašytomis vietomis, pateikia fotografinius jų aprašymus, kurie papildo pateiktuosius pirmose dvejose ciklo "Tibeto mandala" knygose "Ištremtas Tibetas" (1996) ir "Kelionė į Šambalą" (1997). Rašytojos klajonės po Himalajų miestus, kaimelius ir dykvietės jos kūryboje brėžia trajektoriją, kurią jos pačios žodžiais galima įvardyti kaip Himalajų mandalą. Mistiniu šios mandalos centru, jos ašimi autorė dažnai įvardija šventąjį Kailaso kalną, tačiau fizinis ir dvasinis Jurgos Ivanauskaitės Himalajų mandalos centras yra Dharamsala. Jos knygose galima rasti ištisus skyrius, skirtus šiuolaikinės Dharamsalos gyvenimo aprašymams. Iš čia rašytoja leisdavosi į keliones, tarsi iš atskirų fragmentų dėliodama savąją Himalajų mandalą. Vienas iš tokių fragmentų yra Sikimo karalystė su dieviškąją Kančendžanga - trečiąją pagal aukštį pasaulio viršūne. Sikimas visada buvo didžiųjų prekybos kelių kryžkelė, pro čia nuo seno ėjo vienas pagrindinių kelių į Tibeto sostinę Lhasą. Todėl Sikimo kultūroje labai ryški tibetiškoji dominantė. Jurgos Ivanauskaitės kelionė į Ladaką, jos dvasiniai ieškojimai ir potyriai atšiaurioje Himalajų plynaukštėje romanuose aštriai ir skaudžiai suskamba mirties tema, Ladakas yra labai svarbus Jurgos piligrimysčių mandaloje. Visas "Tibeto mandala" ciklas yra kaip šiuolaikinio Tibeto gyvenimo enciklopedija: čia yra visko - nuo rūmų intrigų iki paprastų žmonių gyvenimo bei lūkesčių. Trilogijos pabaigoje autorės pateiktas pagrindinių tibetietiškų sąvokų žodynas.Reikšminiai žodžiai: Ivanauskaitė; Tibetas; Ivanauskaite; Tibet.
ENThe overview discusses Jurga Ivanauskaitė’s travels of the Himalaya mountains – the author of the article, who has also travelled along the routes, described by Jurga, presents their photographic descriptions, supplementing those, presented in the first two books of the cycle "Tibeto Mandala", i. e. "Ištremtas Tibetas" (1996) and "Kelionė į Šambalą" (1997). The writer’s travels of Himalayan cities, towns, villages and wastelands, in her oeuvre, draw a trajectory, which, in her own words, can be names as a Himalayan mandala. Quite frequently the author states that the mystic centre of the mandala and its axis is the sacred mount Kailash however the physical and spiritual center of Jurga Ivanauskaitė’s Himalayan mandala is Dharamsala. In her book one can find full chapters, dedicated to the descriptions of life in present-day Dharamsala. This was the location, from where the writer made her travels and created her own Himalayan mandala from individual fragments, like pieces of a puzzle. One of such fragments is the Kingdom of Sikkim with the divine Kangchenjunga – the world’s third highest peak. Sikkim has always been a crossing of large trade roads, one of the main roads to Lhasa, the capital of Tibet was laid via Sikkim therefore the dominant of Tibet is very prominent in Sikkim’s culture. Jurga Ivanauskaitė’s trip to Ladakh, her spiritual searching and experience in Himalayan plateaus has a prominent painful resonance on the subject of death in her novels. Ladakh is very important in the mandala of Jurga’s pilgrimage. The entire cycle of "Tibeto Mandala" is an encyclopedia of the modern life of Tibet: it is full of everything – from palace intrigues to the life and expectations of simple people. At the end of the trilogy the author provides a glossary of the main Tibetan concepts.