Ryšio tarp infliacijos ir nedarbo tyrimas Baltijos valstybėse

LTStraipsnio tikslas - išanalizuoti dviejų pagrindinių makroekonomikos problemų - nedarbo ir infliacijos - tarpusavio priklausomybę Baltijos šalyse, siekiant atskleisti, kaip tos problemos turėtų būti sprendžiamos. Septintajame dešimtmetyje manyta, kad padidinus ar sumažinus pinigų pasiūlą, t. y. paveikus infliaciją, galima pasiekti laukiamą nedarbo lygį. Garsus ekonomistas M. Fridman ir 2006 m. Nobelio premijos laureatas E. Phelps griežtai kritikavo tokią nuomonę dar tuo metu, kai Philipso kreivė (atvirkštinė priklausomybė tarp nedarbo ir infliacijos) veikė labai tiksliai. Nagrinėjant infliacijos raidą Baltijos šalyse buvo nustatyta, kad šiame regione reikia pertvarkyti gamybos technologinius procesus, įdiegti naujas pažangias technologijas, naujus gamybos ir darbo organizavimo metodus. Taip pat būtina pasirinkti gaminti aukšto techninio lygio ir nedidelio medžiagų bei energijos imlumo produkciją, kuri sukurtų ne tik didesnę pridėtinę vertę, bet ir tenkintų rinkos paklausą ir būtų pelninga. Taip pat būtų galima padidinti gamybos efektyvumą, užtikrinant aukštesnį gyvenimo lygį savo piliečiams. Siekiant sumažinti infliacijos lygį, reikia subalansuoti valstybės biudžetą, sumažinti užsienio skolą bei stengtis, kad valstybės išlaidos (ypač transferiniai mokėjimai) nedidėtų. Tokiu būdu fiskalinė politika daugiausia orientuojama į renkamų mokesčių sumos ir valstybinių išlaidų sumos santykio pokyčius. Pagrindinis fiskalinės politikos rodiklis yra biudžeto balanso pokytis, t. y. valstybės biudžeto deficito ar pertekliaus pokytis. Didelės mokesčių normos, valstybės finansinė politika taip pat skatina infliacijos didėjimą.Reikšminiai žodžiai: Nedarbas; Infliacijos rodiklis; Fiskalinė ir monetrainė politika; Filipso kreivė; Unemployment; Inflation rate; Fiscal and monetray policies; Philips curve.

ENThe article analyses the correlation of inflation rate and Unemployment using the Philips curve in Baltic States. Due to these problems there will be analysed combinations of discreet fiscal and monetary policies. Although there were many economists who analysed this correlation but the main aspect of this article is to show the situation in Baltic States in 2002-2006 and to show the position among EU nowadays. The research covers typical methods of analysis: logical, comparative and statistical, diagrammatical, econometrical, elaboration and grouping. Data had been processed using the following methods: dynamic row, averages, prognosis of inflation has been analysed using the theory of rational expectations, correlation of inflation rate and unemployment is showed by using the Philips curve. [From the publication]