Vilniaus apylinkių padavimai

LTŠioje publikacijoje tęsiamas 2002-2006 metais užrašytos Vilniaus apylinkių pasakojamosios tautosakos publikavimas (žr. Tautosakos darbai, t. XXII (XXIX)), todėl pateikiamų tekstų numeracija yra tęstinė, išlaikytas jų grupavimo pagal geografines vietoves bei objektus principas. Pateikiami 102 tautosakos tekstai (77 lenkų ir 25 lietuvių kalbomis) apie 30 vietovių ir jose esančius objektus, visų pirma kalnus, miškus, akmenis, šaltinius, esančius regione tarp Vilniaus ir Kernavės. Išimtį sudaro tik padavimai apie Astruvkos akmenis (Čiobiškio apyl.), Karvio ežerą (Maišiagalos apyl.), Šventosios upę ir Trakų pilį. Visi šie pasakojimai, padavimai ir sakmės praplečia žinias apie Vilniaus krašto pasakojamosios tautosakos žanrus ir specifiką. Šioje publikacijoje, kaip ir pirmojoje, iškyla daugelis visoje Lietuvoje paplitusių motyvų: apie bažnyčią kalne ir iš jos išeinančią procesiją, požeminius tunelius, akmenimis paverstus jaunuosius ir kitus vestuvių dalyvius, apie pėdas akmenyje, naktinį velėjimą kultuvėmis, apie mirusiųjų vėles, nuskendusius gyvulius, viešnagę pas velnius, apie velnio nešamus žydus, keliaujančius paveikslus, krikštą Šventojoje ir kiti. Iš retų motyvų minėtini lietuvių krikšto Kernavės apylinkėse epizodai, Baltasis akmuo, iš skaldomo akmens bėgantis kraujas, karieta važinėjančio pono, varinių laiptų į kalną motyvai, atplaukusio rožinio motyvas, Aliejaus pirklio ir Karvutės akmenys, Dievo prakeikto, tai yra žemupyje į rytus tekančio, Bražuolės upelio istorija. Labai praturtėjo duomenų rinkinys apie šventais laikomus šaltinius, kurių vanduo teka "į saulę", tai yra į rytus.Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Padavimai; Legends.

ENHere, the folk narratives collected in 2002-2006 on the initiative of the Neris regional park are published further (the first publication see in Tautosakos darbai / Folklore Studies, vol. 22 (29), Vilnius, 2005, p. 219-261). These publications are directly interconnected, therefore numbering of the folklore texts is continued further and the same principle of grouping the texts according to the geographic localities and objects is retained. All this folklore was lovingly collected and arranged by Ida Stankevičiūtė, who sadly passed away the previous summer, before we finished editing this portion of local legends for publication. In total, 102 folk narratives are published here, grouped according to the geographic localities and arranged alphabetically: of them, 77 are in Polish and 25 in Lithuanian. They relate of 30 places scattered across the region between Vilnius and Kernavė (see map) and of certain objects situated there, e.g. mounds, woods, stones, streams, etc. All these narratives, the local and mythological legends widen our knowledge of the folk narrative genres of the Vilnius region and their specifics, but most importantly, they allow us to at least partly fill in those gaps in folklore recording, which had resulted in the course of the 20th century because of the peculiarities of the political and cultural history of this region. [From the publication]