Pasakojamoji tautosaka skirtingų kartų žemaičių lūpose: kelios pastabos apie Viekšnių apylinkių pasakojimus

LTStraipsnyje nagrinėjama Žemaitijos krašto – Viekšnių apylinkių pasakojamosios tautosakos tradicijos kaita, kiek plačiau aptariamos tam tikros skirtingų žanrų raidos tendencijos ir skirtingoms kartoms bei socialinėms grupėms priklausančių pateikėjų pasaulėžiūros atspindžiai jų pasakojimuose. Apžvelgiama keletas anksčiau Viekšnių apylinkėse klestėjusios ir dabar tebegyvuojančios pasakojamosios tradicijos aspektų. Toji tradicija yra itin marga, savita ir kiekvieno pasakotojo lūpose vis kitokių atspalvių įgyjanti. Pagrindinė straipsnio autorės pastebėta jos raidos tendencija – polinkis aktualinti senuosius pasakojimus, priartinti juos prie šiandienos gyvenimo bei dabartiniam žmogui svarbių, įsimintinų dalykų. Straipsnio autorė pripažįsta, jog tie tradiciniai tekstai ar net ištisi tautosakos žanrai (pvz., "klasikinės" pasakos), kurie sunkiai pasiduoda šitaip transformuojami, dažniausiai būna arba pamirštami, arba praranda būdingiausius savojo žanro bruožus, t. y. virsta anekdotais, išskaidomi į trumpus fragmentus ar pan. Anekdotais ar savotiškomis antisakmėmis yra linkusios virsti ir nemažai tradicinių mitologinių sakmių. Taip pat straipsnio autorės nuomone, galima teigti, kad šiandien pati produktyviausia naujų sakmiškų siužetų kūrimo sritis – pasakojimai apie sapnus. Taigi, straipsnio pabaigoje prieinama prie išvados, kad tautosaka ne nyksta, o kinta, yra aktualinama, perprasminama, tradiciniai siužetai derinami prie to, kas pateikėjui svarbu.Reikšminiai žodžiai: Pasakojamoji tautosaka; žemaičiai; Viekšniai; Tautosakos pateikėjai; Verbal folklore; Samogitians; Viekšniai; Folklore informants; Pasakojamoji tautosaka; Žemaitija (Samogitia); Karta; Pasaulėžiūra; Narrative foklore; Samogotia (Northwestern Lithuania); Generation; world-view.

EN[...] The subject of this article is a small part of Samogitian folk narrative tradition, recorded in a single locality, centered on the Viekšniai town and parish. [...] The author attempts to perceive changes and transformations of traditional folklore, and to grasp possible causes of these developments. According to the analysis, the most persistent elements of folklore are the most flexible ones, which are capable of adapting and retaining their relevance in the course of life span of several generations. Otherwise, separate parts or even entire genres of folklore may be forgotten and thus removed from the living tradition. This was essentially the case with long and elaborate folk narratives like fairytales, which are still numerous in earlier folklore collections from Viekšniai, but have become practically extinct by the beginning of the 21st century. As regards the folk belief legends, these narratives repeatedly prove to be particularly apt to various kinds of transformations and actualizations. [...]The general mode of folklore transformation is its actualization, rationalization and moralization, as informants are particularly keen on illustrating various aspects of their daily life or on deploring moral deterioration of the modern times by use of traditional stories, elements of traditional folk beliefs and popular magic. Another aspect of Viekšniai narratives is an especially prominent role played in this town by the particularly numerous Jewish community living there until the WWII. Various aspects of the long-term Jewish-Lithuanian relations and the tragic end of this neighborly existence are still very vividly preserved in folk memory and reflected in folk narratives. [From the publication]