Ar jau įmintos visos Vinco Krėvės folklorinės veiklos mįslės

LTStraipsnyje apžvelgiama Vinco Krėvės-Mickevičiaus folklorinė veikla. Prisimenami kai kurie rašytojo folklorinės veiklos aspektai, apžvelgiami jo parengtų folkloro rinkinių vertinimai, svarstoma apie galimas jų tyrinėjimų perspektyvas. Straipsnyje Krėvės kaip folkloriniai tekstai skelbtų kūrinių vertinimai pristatyti nesiekiant iš naujo gvildenti individualumo ir tradiciškumo niuansų, bet siekta atkreipti dėmesį, kad šie tekstai, nesisavinami nei folkloristų, nei literatų, kaip sudėtingas tradicinės kultūros fenomenas galėtų būti atviri įvairiopam tyrinėjimui: tiek literatai, tiek folkloristai gali rasti sau darbo. Literatūrologų įžvalgos galėtų padėti atskleisti ne vieno neaiškios (nefolklorinės) kilmės folkloriniu laikomo kūrinio ar vaizdinio genezę. Krėvės užrašytuose tautosakos tekstuose pasitaiko nemaža individualaus įnašo, laisvos improvizacijos. Lietuvių folkloristikoje vyrauja žodinės liaudies kūrybos tyrinėtojų, gvildenusių Krėvės paskelbtų jo paties užrašytų folkloro tekstų autentiškumo problemą, suformuota pozicija, kad rašytojo, lietuvių ir kitų tautų folkloro bei literatūrų žinovo laisvai suredaguotais, o kartais ir paties išgalvotais ar sukurtais kuo sekant tekstais ne visada galima remtis kaip autentiškais žodinio liaudies paveldo pavyzdžiais. Tačiau plečiantis folkloristikos aprėpiamam tyrimų laukui, galbūt dar bus grįžta prie Krėvės paskelbtos medžiagos.Reikšminiai žodžiai: Vincas Krėvė-Mickevičius; Folkloro rinkimas; Folkloro rinkiniai; Teksto autentiškumas; Individualumas; Vincas Krėvė; Folklore collection; Authenticity of the text; Individuality.

ENThe article provides an overview of the folklore activities of Vincas Krėvė-Mickevičius, remembers certain of their aspects, evaluates his folklore compilations and discusses potential prospects for their studying. The article presents the evaluations of Krėvė’s works, published as folklore texts without attempting to examine the nuances of individuality and tradition, instead, attempts are made to draw the attention to the ways the texts, which are not made own by neither folklorists, not litterateurs, could become open for different studies as a complex phenomenon of the traditional culture: both litterateurs and folklorists can find something of interest there. Literary critics’ insights can help to reveal the genesis of more than one piece or image of unclear origins, which is considered a folklore piece. In the folklore pieces, recorded by Krėvė, one can find a significant amount of individual contribution and free interpretation. The position, formulated by the scholars of verbal folklore, who examined the problem of authenticity of the folklore texts, recorded and published by Krėvė, that texts, freely edited, and sometimes even invented or created by a writer or scholar of Lithuanian or other nations’ folklore and literature in order to reach some objectives, cannot be universally referred to as authentic examples of the verbal folklore heritage, is prevalent in Lithuanian folkloristics. However with the expansion of the field of research, covered by folkloristics, the materials, published by Krėvė may be returned to.