Kas šiandien pasakojama latvių ir apie latvius Žemaitijoje

LTPublikaciją sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje pateikiami iš latvės Arijos Vecvagarės per 2006 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto folkloro ekspediciją, vykusią Viekšniuose (pateikėja tuo metu gyveno Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namuose), užrašyti tekstai. Glaustas, iš kelių gyvenimo įvykių, sapnų, vertinamųjų pastabų ar pamąstymų sudėliotas A. Vecvagarės gyvenimo pasakojimas publikacijos rengėjai pasirodė įdomus savo tikėjimu. Visas šios pateikėjos gyvenimas iš tekstų atsiskleidžia kaip likimo ar Dievo duodamų ženklų stebėjimas, reflektavimas, priėmimas jų kaip neišvengiamos duotybės. Antroje publikacijos dalyje pateikiami žemaičių pasakojimai apie artimiausius kaimynus latvius. Remiamasi naujausiais lauko tyrimų duomenimis iš Mažeikių rajono, taip pat įtraukti ir anksčiau šiame rajone užrašyti tekstai. Skelbiamas ir Plungės rajone užrašytas pasakojimas - kaip Pagramančio istoriją apie latvės užkerėtą vaiką papildantis tekstas. Latviams priskiriami tipiniai kitatikių ir kitataučių bruožai ryškiausi mitologinėse sakmėse apie kenkiamojo pobūdžio burtininkavimą; jų daugiausia ir skelbiama. Pateikiama ir keletas naratyvų apie kerų "nuėmimą" ar apsisaugojimo nuo užkerėjimo priemones, siejamas tiek su krikščioniškosios, tiek su ikikrikščioniškosios kultūros realijomis. Keli mažųjų formų pasakymai bei jau folklorizuoti prisiminimai apie šalia gyvenusius latvius rodo, kad buvo pastebima viskas, ką daro, kaip elgiasi ar kalba tame pačiame ar gretimame kaime gyvenantis kitatautis kitatikis, ir iš jo pasišaipoma, apkaltinama būtomis ir nebūtomis "nuodėmėmis".Reikšminiai žodžiai: Žemaitija (Samogitia); Latviai; Stereotipai; Samogitia; Latvians; Stereotypes.

ENThe publication consists of two parts. The first one presents the texts, recorded by Latvian lady Arija Vecvagarė during the folklore collection expedition in Viekšniai, performed by Lithuanian Literature and Folklore Institute in 2006 (the raconteur lived at Mažeikiai orphans and nursing home at the time). The brief life story of A. Vecvagarė, formed of several events, dreams, observations and contemplations seemed interesting to the publisher with its beliefs. The entire life of the raconteur manifests as observations and reflections of fate or signs from God and their acceptance as something unavoidable. The second part of the publication provides Samogitian stories on their nearest neighbours Latvians. Referring to the newest data of the expedition to Mažeikiai area, the texts, recorded previously are also included, such as the text, supplementing the story of Pagramantis about the child, enchanted by a Latvian lady, recorded in Plungė area. Latvians are labeled with typical traits of foreigners and strangers, which are mostly characteristic of mythological sagas on necromancy. Several narratives on removing of or protection against charms are presented, which are related to realities of both Christian and pre-Christian culture. Several small stories and the already folklorized reminiscences on the neighbouring Latvians show that Samogitians noticed all the activities, behaviour and talks of foreigners and strangers, residing in a neighbouring village, mocked and calumniated them with different “sins”.