Žemaitijos instrumentinis muzikavimas ir jo pokyčiai

LTStraipsnyje siekiama atskleisti Žemaitijos instrumentinio muzikavimo savitumus ir kaitą XX-XXI a. pr. Remiamasi tautosakos archyvų garso įrašų duomenimis bei 2002-2006 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto lauko tyrimų medžiaga. Visą XX a. Žemaitijos instrumentiniame muzikavime vyko pokyčiai: vieni instrumentai pasitraukė, kiti įsiliejo. Lyginant senąją archyvinę medžiagą su naujausių ekspedicijų duomenimis aiškėja, kad natūralioje aplinkoje visiškai išnyko piemenų pučiamieji instrumentai. Nors smuikas buvo vienas mėgiamiausių instrumentų, iš XX a. pab.-XXI a. pr. ekspedicijų duomenų matyti, kad smuikavimo tradicija Žemaitijoje labai sparčiai nyksta. Kankles, iš dalies ir smuiką išstūmė dumpliniai instrumentai: armonika, bandonija, koncertina, akordeonas. Žemaitija iš kitų regionų išsiskiria gilias šaknis turinčia kolektyvinio muzikavimo tradicija. XX a. pr. čia gyvavo trys instrumentinių ansamblių rūšys - styginių, pučiamųjų bei mišrios sudėties. Mišrios kapelos ypač išpopuliarėjo XX a. vid. - II pus. Šiuo metu tradicijai atstovauja pučiamųjų ansambliai, grojantys per laidotuves, bažnytines šventes, vestuves. Žemaitijos muzikantų repertuaras išsiskyrė ir šokių įvairove. XX a. I pus. ypač mėgti kadriliniai šokiai, įvairūs figūriniai valsai. XXI a. dar gyvuojanti žemaičių instrumentinio muzikavimo tradicija palaikoma vyresniosios kartos muzikantų. Pastarųjų metų ekspedicijos parodė, kad tik pavieniai jaunesnės kartos atstovai perima senųjų muzikantų griežiamą repertuarą. Muzikalūs kaimo jaunuoliai, baigę muzikos mokyklas, groja kaimo kapelose, pop ir roko grupėse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemaitija (Samogitia); Instrumentinis muzikavimas; Archyviniai duomenys; Tradicija; Pokyčiai; Žemaitija (Samogitia); Instrumental music; Tradition; Archive; Change.

ENThe article attempts to reveal the peculiarities and development of Samogitian instrumental musicianship at the end of the 20th – beginning of the 21st century. Data, provided by audio records, found in folklore archives and materials of field studies, performed by the Institute of Lithuanian Literature and Folklore in 2002-2006 are referred to. Changes occurred in Samogitian instrumental musicianship throughout the entire 20th century: some instruments retired, other were integrated. Comparing old archive materials with the latest expeditions’ data, it appeared that shepherds’ wind instruments completely disappeared. Although the violin was one of the most beloved instruments, the data of expeditions of the end of the 20th – beginning of the 21st century show that the violin playing tradition in Samogitia is rapidly disappearing. Windbag instruments, such as harmonica, accordion and concertina replaced the kankles and the violin. Samogitia stands out among other regions with its deep – rooted tradition of collective musicianship. Three types of instrumental bands, i. e. string bands, wind instrument bands and mixed bands were in existence in Samogitia at the beginning of the 20th century. Mixed chapels became especially popular in the middle – the 2nd half of the 20th century. Samogitian musicians’ repertoire is also distinguished by diversity of dances. In the 1st half of the 20th century quadrille dancing was especially popular. The Samogitian instrumental musicianship tradition, which is still alive in the 21st century is preserved by musicians of the older generation. The later years’ expeditions showed that only certain individual representatives of the younger generation take over the repertoire, played by older musicians. Musically talented rural young people, upon graduating from music schools, play in village chapels, pop and rock bands.