LTPalyginti su kitais Lietuvos regionais, didžiausia įvairove pasižymintis Žemaitijos choreografinis folkloras tyrinėtas bene daugiausia, tačiau neišsamiai (išskyrus S. Zvicevičienės diplominį darbą apie žemaičių pasilinksminimų choreografiją). Žinios apie žemaičių šokius, ratelius ir žaidimus yra vienos ankstyviausių (siekia net XVI a.), nemažai aprašų išliko iš XIX a., o gausiausi duomenys užfiksuoti XX a. Pasilinksminimų choreografija pasižymi didžiausia įvairove. Žemaitijoje užrašyta daug porinių šokių, kurie nežinomi kituose Lietuvos regionuose. Vien tik čia šokami saviti kadriliniai šokiai (jonkeliai, šeinai, galiopai ir kt.), greta jų gyvavo ir kadriliai. Šiame regione buvo populiarūs ir visoje Lietuvoje paplitę šokiai (Aleksandra, Dirižablis, Karobuška ir kt.), dažniausiai atneštinės kilmės. Žemaitiškiems šokiams būdingi įvairiausi choreografiniai motyvai, dalis šokių atliekami po dvi poras (Siuntė Marę į Žagarę, Malūnėlis ir kt.), kai kurie turi ryškių žaidybinių motyvų (Našliukas, Šeinas su vagim). Ne tokie įvairūs rateliai, nedaug jų pasižymi žemaitiška melodika. Daug mažiau duomenų išliko apie šiame regione gyvavusius apeiginius šokius, žaidimus ir kitus choreografinius veiksmus. Savitumu išsiskiria persirengėlių meškomis šokiai, L. A. Jucevičiaus aprašytas žiemos žaidimas Meška ir pavasario šokis Gegužėlė. Dalis Žemaitijos choreografinio folkloro būdinga tik šiam regionui, nors esama daug suvalkietiškam, aukštaitiškam folklorui artimų kūrinių arba tokių, kurie priklauso "bendralietuviškai" tradicijai. Daug instrumentine muzika palydimų šokių yra tarptautinės kilmės.Reikšminiai žodžiai: Žemaitija (Samogitia); šokiai; Rateliai; žaidimai; Apeigos; Žemaitija (Samogitia); Samogitian dances; Roundelays; Games.
ENCompared to other regions of Lithuania, Samogitian choreographic folklore, which is characterized by the largest diversity, has been most extensively studied however the studies were not sufficiently comprehensive (except the graduation dissertation by S. Zvicevičienė on the choreography of Samogitian festivities). Information on Samogitian dances, circles and games is among the most early (reaching as far as the 16th century), a significant amount of descriptions remained from the 19th century and the most plentiful data were recorded in the 20th century. The festivities’ choreography characterizes with a plentiful diversity. A significant number of couple dances, not known in other regions of Lithuania, were recorded in Samogitia. Only in Samogitia there are certain peculiar quadrille dances. The dances, widely spread throughout Lithuania (“Aleksandra”, “Dirižablis”, “Karobuška”, etc.) were also popular in the region. Samogitian dances characterized with most diverse choreographic motives, a part of them were danced by two couples (“Siuntė Marę į Žagarę”, “Malūnėlis”, etc.), some of them had prominent playful motives (“Našliukas”, “Šeinas su Vagim”). Circles were not so widely spread and not characterized with Samogitian melodics. A significantly smaller amount of data remained on ritual dances, games and other choreographic actions, which existed in the region. The dances of people, disguised as bears were especially peculiar, such as the Winter game “Meška” and the Spring dance “Gegužėlė”, described by L. A. Jucevičius. A part of Samogitian choreographic folklore is characteristic only of the said region, although there is a significant amount of dances, close to the folklore of Upper Lithuanians or those, belonging to the “pan-Lithuanian” tradition. A significant number of dances to instrumental music were of international origins.