LTStraipsnyje nagrinėjamas regioninės žemaičių bendruomenės etnokultūrinio statuso ir santykio su lietuvių nacija klausimas. Iš primordializmo pozicijų nagrinėdamas žemaičių etniškumo klausimą, autorius laikosi nuomonės, kad iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII a. žemaičiai veikiausiai egzistavo kaip atskiras etninis vienetas. Tačiau, kaip ir daugelis į moderniąsias tautas integruotų etninių vienetų, ilgainiui etnosui būdingus bruožus prarado, ir dabartinė žemaičių bendruomenė etninės savimonės neturi. Tvirtai integravusis į lietuvių naciją ir glaudžiai konsolidavusis su kitų Lietuvos etnografinių sričių lietuviais, dabartinė žemaičių bendruomenė kartu išlaikė daug savo tradicinės kultūros savitumų ir jų suvokimą grupės viduje. Dėl to jai taikytinas lietuvių potautės arba subetnoso terminas. Žemaičių integracija į lietuvių tautą ir konsolidacija su kitais lietuviais yra įvykęs istorijos faktas. Akivaizdi to išraiška - absoliuti dauguma dabartinės žemaičių bendruomenės narių patys save laiko lietuvių tautos atstovais. Straipsnyje autorius įrodinėja, kad XX a. pabaigoje atsiradę bandymai propaguoti dabartinių žemaičių etniškumą, įrodyti šiuo metu tebeegzistuojant žemaičių tautą yra spekuliatyvūs kaip tik dėl to, kad ignoruoja etnoso sampratos aiškinime patį svarbiausią dalyką - pačių bendruomenės atstovų savimonę. Bandymai žemaičių etniškumą "atkovoti", autoriaus nuomone, iš tikrųjų yra tik žemaičių etniškumo konstravimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemaitija (Samogitia); Etniškumas; Istoriografinė sklaida; Savitumas; Integracija; Samogitia; Ethnicity; Istoriographical approach; Originality; Integration.
ENThe author contributes to the discussion the subject of which was whether or not Samogitians had formed a separate tribe prior to the formation of Lithuanian state in the 13th century? The author questions the possibility of scholarly argumentation of the existence of Samogitians as an ethnic group in nowadays Lithuania. Answering this question becomes highly relevant in the social life of Lithuania, because the idea of the Samogitian ethnic people still existing nowadays is increasingly promoted in the regional Samogitian community and attempted to make use of in the internal political struggle. The question regarding the existence of a separate Samogitian tribe in the early middle ages has to remain open, because scholarly arguments both to confirm and to disprove such an assertion could be found. Nevertheless he maintains that assertions regarding the still existing Samogitian ethnicity are groundless, irrespective of whether or not the Samogitian "ethnic unit" (tribe) did exist in the middle ages. As demonstrated by the mass opinion poll among the population of Samogitian region, they do not entertain a separate ethnic self-consciousness: over 90% of Samogitians consider themselves as belonging to the Lithuanian nation. Thus, integration of Samogitians into the Lithuanian nation and their consolidation together with other Lithuanians presents an accomplished historical fact. Nevertheless, the contemporary Samogitian regional community has preserved and still upholds its dialect and numerous peculiarities of its traditional culture. In primordial perspective, this community could be defined in terms of a sub-ethnic group (sub-ethnos). [From the publication]