Darnus regionų vystymasis: teorinis diskursas

LTXXI a. vyraujanti sparti ekonomikos plėtra, aštrėjanti konkurencija vis dažniau reikalauja daugiau dėmesio plėtros kryptingumui ir sistemingumui. Tyrimo tikslas - identifikuoti pagrindinius darnaus regionų vystymosi principus bei rodiklius. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindiniai teiginiai plėtojami daugelyje dokumentų, o pagrindinės nuostatos buvo suformuluotos 1992 m. Rio de Žaneire vykusioje pasaulinėje Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferencijoje, kurioje buvo įteisintas darnus vystymasis kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija. Analizuojant regiono darnaus vystymosi esmę, pirmiausia aktualizuotina regiono sąvoka, kuri Lietuvos kontekste traktuojama įvairiai. Regionas traktuotinas kaip teritorinis vienetas, kuriame vykdoma politika, atitinkanti to vieneto poreikius, bet kartu orientuota į visumos (valstybės) gerovės siekimą. O darnus vystymasis yra visuomenės vystymasis, sudarantis galimybę pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms, derinant aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius visuomenės tikslus ir neviršijant leistinų poveikio aplinkai ribų. Regiono socialinę, ekonominę ir fizinę būkles kiekybiškai ir kokybiškai galima įvertinti rodikliais. Skiriamos trys darnos rodiklių naudotojų grupės: mokslininkai, politikai ir visuomenė. Mokslinėje literatūroje pateikiami įvairūs reikalavimai darnos rodikliams. Lietuvos nacionalinės darnaus vystymosi strategijos (2003) įgyvendinimo monitoringui vykdyti nustatyti 78 darnaus vystymosi rodikliai. Sąlygiškai jie sugrupuoti į grupes. Nurodytos trys pagrindinės grupės (aplinkos būklės, ekonominio vystymosi, socialinio vystymosi) ir regionų vystymosi rodikliai.Reikšminiai žodžiai: Darnus vystymasis; Darnaus vystymosi rodikliai; Sustainable development; Rates of the sustainable development.

ENThe main attitudes of the conception of the sustainable development were finally formulated in the world conference of the environment and development of the United Nations which took place in Rio de Janeiro in 1992. It legitimated the sustainable development as the main longlasting ideology of the development of society. The main principles of the sustainable development were formulated in the declaration of Rio de Janeiro as well as the programme how to realize the sustainable development was presented. The sustainable development of regions is a part of the general sustainable development. It involves all spheres of a person's activities. The social, economical and physical states of the region may be evaluated in a qualitative and quantitative way using rates. The following users' groups of rates of consistency, i.e. scientists, politicians, society are distinguished. The main rates of consistency are economical and social ones as well as rates of the environment and institutions. The associated category involves the following rates: social-economical, social - those of the environment, economical - those of the institutions, social - those of the institutions as well as those of the environment and of the institutions. In order to realize the Lithuanian national strategy of the sustainable development (2003), 78 rates of the sustainable development were determined. Conditionally they are put into the following groups: rates of the state of the Environment, rates of the economical development, rates of the social development. [From the publication]