Apšvietos tyrimai: požiūrių įvairovė : recenzija

LTStraipsnyje recenzuojamas didelės apimties, XVIII a. knygų puošybos elementais stilizuotas straipsnių rinkinys "Literatura, historia, dziedzictwo" (Literatūra, istorija, paveldas), sudarytas Lenkijos Literatūros tyrimų instituto mokslininkų . Pirmoji dalis skirta gana fragmentiškai senosios literatūros problemų apžvalgai: nuo Viduramžių ars dictaminis iki Baroko poezijos. Antroji dalis, įvardyta kaip "Apšvietos laikai", pristato didžiulį būrį Apšvietos tyrėjų - Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos, Lietuvos, Didžiosios Britanijos mokslininkų darbus. Galima spėti, kad sudarytojai siekė pritraukti kuo daugiau XVIII a. tyrėjų, todėl neišvengiamai turėjo būti ribojama tekstų apimtis ir jie daugeliu atveju tapo panašūs į replikas, glaustas apžvalgas ar tezes diskusijai. Turint tam tikrą šaltinių ir tyrimų bazę, dažniau atkreipiamas dėmesys į tiesiogines ir netiesiogines įtakas, periferijoje buvusius vardus bei prie sąmoningai formuoto Apšvietos modelio "nederėjusias" kūrybos linkmes (laikytas Baroko tąsa ar žingsniu romantinės literatūros link). Aptariamos dalies tekstų visumą rodo, kad Lenkijos mokslininkai jaučiasi stovintys ant tvirto pagrindo, turi gana aiškų Apšvietos literatūros kanoną, taip pat mėgina jį atnaujinti atkreipiant dėmesį į, be prancūzų, italų, vokiečių kultūrų įtaką bei įtraukiant periferijoje buvusius autorius. Akivaizdu, kad XVIII a. rašytinis palikimas pamažu netenka išskirtinai racionalios, patriotiškai angažuotos, politizuotos literatūros įvaizdžio, atsiranda daugiau žaismingų ar net kontraversiškų detalių.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Apšvieta; XVIII a. literatūra; Tyrimai; Enlightenment; 18th century literature; Researches.

ENThe article reviews the large collection of articles "Literatura, Historia, Dziedzictwo" (“Literature, History, Heritage”), compiled by the scientists of the Institute of Literary Research of Poland and stylized by book decoration elements of the 18th century. The first chapter is dedicated to a rather fragmentary overview of the old literature issues: from the medieval ars dictaminis till the Baroque poetry. The second chapter, entitled as the “Times of Enlightenment”, presents a large number of Enlightenment scholars, i. e. studies by Polish, French, Italian, Swiss, Lithuanian and British researchers. One can speculate that the compilers attempted to include as many scholars of the 18th century as possible therefore the volume of texts inevitable had to be limited and in most cases they became similar to remarks, brief overwiews or statements for discussion. With availability of a certain base of sources and studies, the attention is quite frequently drawn to the direct and indirect influences, the names, which existed in the periphery and the directions of creative, which were not “matching” the consciously shaped model of the Enlightenment (which were considered the continuation of the Baroque era or a step towards Romanticist literature). The totality of the texts of the chapter in question shows that Polish scholars feel strong and have quite a clear canon of the literature of the Enlightenment and also attempt to renew it by drawing the attention to the influence of the French, Italian and German cultures and including the authors, which existed in the periphery. It is obvious that the written heritage of the 18th century gradually becomes devoid of the image of exceptionally rational, patriotically engaged and politicized literature and more playful or even controversial details come into existence.