Moralinės visuomenės nuostatas įvardijančių leksinių parinkčių savitumas M. Daukšos tekstuose

LTStraipsnyje aptariamas Mikalojaus Daukšos Katekizme (1595) ir Postilėje (1599) pateikiamas moralinių nuostatų modelis. Gretinant Daukšos vertimų tekstą su lenkiškais Jokūbo Ledesmos katekizmo ir Jokubo Wujeko postilės originalais išryškėja kai kurių vertimo leksinių darinių savitumas, galintis rodyti ne tik vertėjo kompetencijos lygį, bet ir moralines vertybes. Daukšos tekstuose esama tokių leksinių darinių parinkimo atvejų, kai originalo siūlyta neutralios sandaros fiksacija vertime turi žymėtos sandaros atitikmenį, išryškinantį vyrų iniciatyvumo prioritetą moralinio pasirinkimo plotmėje. Moters nuolankumą reprezentuojanti pasaulio sankloda Wujeko postilėje yra dažniau deklaruojama nei Ledesmos katekizme. Daukšos Postilėje pateiktos svetimavimą įvardijančios leksemos yra įvairesnės ir išraiškingesnės darybos nei originale esantys šios reikšmių grupės žodžių atitikmenys, o viena iš Daukšos Katekizme aptinkamų veiksmažodžio svetimoteriauti formų fiksacijų neturi atitikmens nei lenkiškoje, nei itališkoje Ledesmos katekizmo versijose. Autoriniai Daukšos įsiterpimai į verčiamą Ledesmos katekizmo tekstą leidžia įžvelgti jo mėginimus paryškinti ne tik teologinės hierarchijos schemą, kurioje akcentuojami tarp tikinčiojo ir Dievo tarpininkais galinčių būti šventųjų vaidmenys ir jų veikimo galimybių skalė, bet ir nuostatą dėl visuomenėje moteriai priskiriamo vaidmens. Daukša buvo jėzuitų lauko atstovas ir dalis originaliųjų intarpų, kuriuose galima pastebėti kitokių teologinės sampratos akcentų, Katekizme galėjo atsirasti dėl tuo metu Lietuvos jėzuitų bendruomenėje egzistavusių pažiūrų ir elgsenos modelio.Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Pamokslai; Katekizmai; Mikalojus Daukša.

ENThe article discusses the model of moral positions, presented in Mikalojus Daukša’s catechism (1595) and Postilla Catholica (1599). When comparing the texts of Daukša’s translations with Polish originals of Jacob Ledesma’s catechism and Jakub Wujek’s Postilla Catholica, the peculiarity of certain lexical derivatives of the translation becomes prominent, which can show both the level of competence and moral values of the translator. Daukša’s texts contain such cases of selection of lexical derivatives, when the fixation of neutral structure, offered by the original, has an equivalent of a marked structure in the translation, highlighting the priority of men’s initiative in terms of moral choice. The structure of the world, representing the woman’s submissiveness is more frequently declared in Wujek’s Postilla than in Ledesma’s catechism. The lexemes, pertaining to adulteration, presented in Daukša’s Postilla are more diverse and expressive than the equivalents of words of such meaning, found in the original and one of the fixations of the verb “adulterate”, found in Daukša’s catechism does not have any equivalent neither in Polish, nor in Italian version of Ledesma’s catechism. The author Daukša’s interventions into the translated text of Ledesma’s catechism allow for noticing his attempts to highlight not only the theological hierarchy, emphasizing the roles of the saints, which can be intermediates between the person and God and the scale of their possibilities, but also the position regarding the role of a woman, attributed to her by the society. Daukša was a representative of the Jesuits and a part of original interventions, in which one can notice other accents of theological concepts, could have found their way into the catechism as the result of the attitudes and models of behaviour, which existed in the Jesuit community of Lithuania of the period.