Karo pabėgėlių krizė ir etninis konfliktas Lietuvoje 1939-1940 metais

LTStraipsnyje aiškinamasi ar žodžių publiczny, publiczność, publicum, powszechność reikšmės, randamos Lenkijos Karalystės dokumentuose, buvo vienodai paplitusios ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų diskurse. Nustatyta, kad vadovaujantieji politikai (Kazimieras Nestoras Sapiega ir Stanislovas Kublickis), pamokslininkai (Jonas Nepomukas Kosakovskis ir Mykolas Pranciškus Karpavičius) ir eiliniai kilmingieji, rinkdavęsi Lietuvos seimeliuose, vartodavo dobro publiczne tokia pačia, labai patriotiška prasme, kaip ir Lenkijos Karalystėje. Kaip ir Lenkijoje, ši žodžio publicum reikšmė pasitaiko ir Lietuvos seimelių instrukcijose. Tačiau vis dėlto atrodo, kad Lietuvoje, ir seimeliuose, ir pamoksluose, žodis powszechność (bendrumas), vartotas dažniau nei publiczność kalbant apie „bendrumą", kuris sąlygodavo verdiktus politiniais klausimais. Atrodo, kad tokia prasme žodis publiczność buvo vartojamas tik Varšuvos seimo narių (pavyzdžiui, K. N. Sapiegos, vyskupų Ignoto Masalskio ir Juozapo Kosakovskio). Šios tendencijos priežastis iš dalies gali būti atvirai neatskleidžiamas nepasitikėjimas metropoliu, Varšuva, būdingas nuo jos nutolusioms vaivadijoms, o ypač ryškus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Paskutiniame straipsnio skyriuje nagrinėjamas Jurgen'o Habermas'o visuomeninės sferos (Offentlichkeif) teorijos pritaikomumas Lenkijos-Lietuvos valstybei. Žodžių publicum, publiczność ir powszechność vartojimas viešosios nuomonės tribunolo prasme rodo aukštą politinės ir intelektualios brandos laipsnį Respublikos žlugimo išvakarėse.Reikšminiai žodžiai: Karo pabėgeliai; Lietuvių ir lenkų konfliktas; Vilniaus kraštas; Etninis konfliktas; War refugees; Lithuanian and Polish conflict; Vilnius district; Ethnic conflict.

ENThis article examines the relationship between an ethnic conflict and refugeedom in Lithuania at the onset of WWII. It explores competing agendas of the Lithuanian government, international relief organizations, and local refugee institutions. Initially, as war victims in need of help and protection, m the course of time the refugees became increasingly 'ethnicized', socially differentiated and isolated as a potential political threat. The process of 'ethnicization' led to ι competition among different relief agencies over the issues of the administration of relief effort. The official decision to create a legal category of so called 'aliens5, who forfeited their citizenship and residence rights in Lithuania, further aggravated the crisis by expanding refugees' numbers to more than 100,000. Different official repressive measures (refugee camps, deportations, forced labour schemes, repatriations) are investigated to explain how the government manipulated the refugee crisis for its own political purposes and how the crisis played into the Polish- Lithuanian conflict. The refugees are presented as active historical agents with their own political and cultural agendas that often competed with the official policies. [From the publication]