Lietuvių dailininkai Freiburge ir Vakarų Europos meninė aplinka

LT1946-1950 metais, Vokietijai dar tik kylant iš griuvėsių, kultūrinis gyvenimas šioje karo nusiaubtoje šalyje buvo stebėtinai aktyvus - rengtos prancūzų modernistų ir naujojo vokiečių, prancūzų, amerikiečių meno parodos, veikė dramos teatrai ir operos. Sprendžiant iš negausių ir dažniausiai nekonkretizuotų prisiminimų ir nuotraukų fragmentų, lietuvių dailininkai, pasitraukę į Vakarus, aktyviai domėjosi anuometine Europos kultūra - lankė muziejus ir parodas, diskutavo tarpusavyje. Tačiau kaip konkrečiai tai atsispindėjo dailininkų veikloje, kūrybiniame darbe, mąstysenoje, ar įtakojo, keitė Lietuvoje suformuotas nuostatas? Šio straipsnio tikslas - atsižvelgiant į pokarinės Europos kultūrinio gyvenimo faktus, remiantis archyvine ir epistoline medžiaga, pabandyti konkrečiau nustatyti lietuvių dailininkų, daugiausiai susibūrusių Freiburge, santykį su juos supusia Vakarų Europos kultūra. Įsigilinimas į šį procesą ryškiau atskleistų vienos kultūrinės inteligentijos dalies, dailininkų bendruomenės požiūrį į išeiviams svarbiausią pasipriešinimo ar prisitaikymo klausimą. Tyrimo objektu pasirinkta Freiburgo dailės ir amatų mokykla - meninė institucija, kurios veikla (pasirinkta ideologija, mokymo programos, parodų pobūdis) reprezentavo 5 deš. II pusės lietuvių dailės pobūdį ir taip pat lietuvių dailės ateities viziją. Straipsnyje nemažai dėmesio skiriama šios mokyklos įkūrėjui Vytautui Kazimierui Jonynui, kurio asmenybė, aktyvi kūryba ir organizaciniai sprendimai turėjo lemiamos reikšmės lietuvių dailės raidai išeivijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių dailininkai; Freiburgo dailės ir amatų mokykla; Išeivijos dailė.

ENIn 1946-1950, during the time of resurrection of Germany, the cultural life in the country, devastated by the war, was surprisingly active – exhibitions of new modern German, French and American art were arranged, drama and opera theatres were also active. According to sparse and non-concretized reminiscences and fragments of photographs, the Lithuanian artists, who emigrated to the West, took active interest in the European culture of the time – visited museums and exhibitions, held various discussions. However, how did this reflect in the creative activities and the mindset of the artists, how did it influence the attitude, formed in Lithuania? The article aims at, referring to the facts of cultural life of the post-war Europe, as well as the archive and epistolary materials, identification of the relations between the Lithuanian artists, mostly accumulated in Freiburg with the surrounding culture of the Western Europe. Deepening into the process would reveal the views of one part of cultural intelligentsia, i. e. the artists’ community, of the issue of resistance or adaptation, most important to expatriates. Freiburg’s school of art and crafts, i. e. the art institution, the activities of which (the selected ideology, educational programmes and character of exhibitions) represented the character of Lithuanian art of the second half of the forties and also the future vision, has been selected as the subject for the studies. The article dedicates significant attention to the founder of the school Vytautas Kazimieras Jonynas, whose personality, active creative activities and organizational decisions had crucial significance to the development of the expatriate Lithuanian art.