Vytauto Kubiliaus savivokos konfliktas : tarp metodologijos ir kūrybiškumo

LTLiteratūros nagrinėjimo metodologinių klausimų svarstymas Vytauto Kubiliaus Dienoraščiuose iškyla kaip viena prioritetinių pasakojimo linijų. Savivokos aspektas leidžia susikoncentruoti į paties autoriaus refleksijas, paliekant už ribų Kito – recenzentų, kritikų, institucijų – samprotavimus ir vertinimus. Aptariamo Kubiliaus konflikto esmė yra dvilypavimasis tarp kritiko pašaukimo ir mokslininko "baudžiavos", tarp istorinio kultūrinio metodo empirizmo ir noro pasikliauti spontanišku estetiniu išgyvenimu, todėl galėtų būti įvardytas ir kaip „konfliktas tarp mokslininko ir kritiko“. Dalinis Kubiliaus metodologinis skepticizmas buvo nulemtas tiek istorinių sąlygų (keturiasdešimt kūrybinio darbo metų buvo privaloma marksistinio determinizmo samprata), tiek romantinės meno koncepcijos, deklaruojančios ugningą asmenybės saviraišką. Jeigu Kubilius būtų įgyvendinęs jaunystės norą „gyventi ir mirti laikraščio puslapiuose“, šiandien nekalbėtume apie kubilišką literatūrologinę mokyklą, suformuotą daugiau nei dvidešimtyje jo monografijų ir studijų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vytautas Kubilius; Dienoraštis; Metodologija; Literatūros kritika; Vytautas Kubilius; Diary; Methology; Literary criticism.

ENThe paper is based on the Diaries 1945–2004 by Vytautas Kubilius because the diary genre is particularly valuable for revealing the self-awareness of an individual. Discussion of methodological issues is one of the most important story lines in the Diaries. The aspect of self-awareness allows the reader to concentrate on the author’s reflections rather than on the evaluations of others – reviewers, critics or institutions. The core of the conflict experienced by Vytautas Kubilius lies in the ambivalence between his vocation as a literary critic and the ‘serfdom’ of a scholar, between the historical cultural method of empiricism and the wish to rely on the personal spontaneous aesthetic experience, which could be referred to as “a conflict between the scholar and the critic”. Kubilius’ relative methodological scepticism was determined both by the historical circumstances (the obligatory adherence to Marxist determinism during the forty years of his creative work) and the romantic concept of art asserting passionate self-expression. If Kubilius had realised his youthful wish ‘to live and die in the pages of a newspaper’, we would not be speaking today about the Kubilius school of literary criticism developed in over twenty monographs and studies. [From the publication]