Naratyvinio tapatumo esatis : Jono Aisčio "Man tave"
LTStraipsnyje, pasirinkus Jono Aisčio eilėraštį "Man tave", išbandomas postruktūralistinis jo skaitymas ir įtarumo hermeneutika, kuriais siekiama įtvirtinti naratyvinio netapatumo nuostatą. Pirmoje dalyje formuluojami svarbiausi teoriniai skaitymo principai kaip alternatyva "metafiziniams" (pastaruosiuose dominuoja įvairovės vienybės, binarizmo ir dialektikos, amžinųjų tiesų ir tapatybių modeliavimo idėjos bei apaštalavimo intencijos). Abejojama semiotikoje praktikuojama integralia logika, kuri už diskursyvios teksto plotmės ieško jo semantinės struktūros. Taip pat abejojama semiotinio skaitymo vertinimu, kuomet kaip vertingiausi išskiriami struktūriškai geriausiai integruoti, profesionaliausi, objektyviausi ir moksliškiausi tekstų variantai. Dekonstrukcinis skaitymas pabrėžia objektyvaus/ekspresinio grožio interpretavimo neatskiriamumą, susilpnina jų binarinę opoziciją iki sunkiai apčiuopiamo skirsmo, taip pradėdamas diskusiją su kritikos hierarchizavimu. Straipsnio antroje dalyje diskutuojama su Kęstučio Nastopkos pateikta Aisčio eilėraščio semiotine analize: kvestionuojama įtvirtinta binarinių priešpriešų logika, komplikuojamas prasmės centras. Eilėraštyje ryškinami jo netapatumo ir neaiškumo momentai. Įrodinėjama, kad bet kokios metodinės krypties interpretavimas, net ir pats moksliškiausias, neturi galios tapačiai pakartoti teksto (kaip kad tekstas – gyvenimo) dėl pačiame kalbos ženkle esančio neišvengiamo prasmės įtrūkio. Todėl teksto interpretacijose daugiau dėmesio turėtų būti skiriama komunikavimo nesėkmėms, kalbos prieštaringumo ir paradoksalumo aspektui, skaitymo malonumo, įvairumo, ironijos, performatyvumo ir žaismo patirčiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pasitikėjimo ir įtarumo hermeneutika; Postruktūralizmas; Performatyvus interpretavimas; Teksto dviprasmiškumas; Post-structuralism; Hermeneutics of empathy and suspicion; Ambiguity of text; Intrigue of wits.
ENAnalysing Jonas Aistis’ poem "You for me”, the article makes an attempt on its post-structural reading and the hermeneutics of suspicion in order to reveal the absence of narrative identity in this poem. The first part of the article presents the main theoretical principles that create an alternative to so-called "metaphysical” reading (which is based on the idea of unification, binarization, and dialectics, on the belief in eternal truths, etc.). The article questions the integral logic of semiotic analysis that looks for semantic structures beyond the discursive plane of texts. It also argues over the semiotic assumption that only the most integrated, professional, objective, and scientific versions of a literary work are of high value. Deconstructive reading finds this attitude to be unnecessary hierarchization of literary criticism and emphasises the integrity of formal/expressive beauty and subjective/ objective interpretation, and reduces these oppositions to a hardly tangible division (différrance). The second part of the article investigates the semiotic analysis of Aistis’ poem, presented by Kęstutis Nastopka. The article highlights the moments of ambiguity, obscurity, and non-identity of poem’s language. It argues that due to the split of meaning in the very language symbol none interpretation, whatever methodology (even the most scientific) it follows, is able to repeat the literary text identically (like texts fail to repeat life identically). Therefore, literary interpretations should put much more attention to failures of communication, linguistic inconsistence, and various aspects of reading, e.g. paradox, pleasure, plurality, irony, and play. [From the publication]
