Sėlos kraštas VI-VII-XIII

LTStraipsnio tikslas – remiantis archeologiniais duomenimis nustatyti Sėlos krašto hierarchizuotos teritorinės struktūros formavimąsi priešistorėje bei jos likimą ankstyvaisiais istoriniais laikais. Istorinės geografijos kryptis šiame straipsnyje – šalutinė, neatsiejama nuo bendrųjų teritorinės organizacijos formavimosi priešistoriniais laikais tyrimų. „Gyvenviečių-piliakalnių sistemų” (GP) atsiradimas VI/VII a. žymi Sėlos teritorinės centralizacijos pradžią. Pradėjo formuotis pilių apygardų tinklas. Tolesnėje teritorinių centrų raidoje išskirti 2-jų tipų modeliai, besiskiriantys piliakalnio ir gyvenvietės vaidmenų santykiu, funkcijų įvairove bei politiniu-administraciniu svoriu. II tūkst. pradžioje Sėloje egzistavo 2-3 žemių tipo teritorinės organizacijos ir maždaug 10 atskirų pilių apygardų. Krašto teritorinės organizacijos raidoje, kur daugelis II tūkst. pradžios centrų išsivystė iš ankstesnių GP, išsiskyrė Stupeliai – menama Sėlos sostinė, kurios atsiradimo ir suklestėjimo fenomenas neatsiejamas nuo stiprios politinės valdžios ir politinės centralizacijos tendencijų. Todėl jau priešistoriniais laikais išryškėjo krašto regionalizacijos tendencijos, apspręstos krašto apgyvendinimo ir valdymo tradicijų: Padauguvio Sėla ir krašto gilumos arba pietinė Sėla. Pirmoji ilgainiui transformavosi į Livonijos Sėlą. Antroji tapo LDK Sėla, kurią atliepia 1392 m. Sėlos ribų aprašymas. Priešistoriniais laikais čia egzistavo keli mažosios žemės tipo junginiai ir keturios pilių apygardos. Būtent šiame areale, tiksliau pietrytinėje jo dalyje, ir reiktų ieškoti Mindaugo dovanotų Sėlos žemių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sėlos kraštas; Piliakalnio gyvenvietės sistemos; Gyvenviečių hierachija; Teritorinė struktūra; Rašytiniai šaltiniai; Selonian region; Systems of hill-forts-foot and settlements; Settlement hierarchy; Territorial structure; Written sources.

ENThe article aims to determine the formation of the hierarchical territorial structure of Sėla Lands in pre-history and its fate in the early historical times on the basis of archaeological data. The historical geography line in this article is secondary to and inseparable from the general studies of the formation of territorial organisation in pre-historic times. The appearance of “systems of settlements-mounds” (SM) in the 6th-7th centuries marks the beginning of Sėla’s territorial organisation. A network of castle districts began forming. In the subsequent development of territorial centres two types of models must be distinguished, differing in the relation between the mound and the settlement roles, the diversity of functions, and the political-administrative weight. At the turn of the second millennium, there were 2-3 types of territorial organisations and approximately 10 separate castle districts in Sėla. While most of the centres in the second millennium developed from the previous SMs, Stupeliai was distinctive in the development of the territorial organisation of the land. Stupeliai was apparent capital of Sėla, the emergence and prospering of which is inseparable from strong political power and the tendencies of political centralisation. Thus, the tendencies of the regionalisation of the lands appeared already in the pre-historic times, determined by the country’s traditions of settlement and the government: Daugava Sėla and the inland or the southern Sėla. The former eventually transformed into Livonian Sėla, while the latter became part of the Grand Duchy of Lithuania within the boundaries described in 1392.