Kūno negalios įasmeninimas Ievos Simonaitytės kūryboje

LTStraipsnyje tyrinėjamas autobiografinis kūno negalios įasmeninimas Ievos Simonaitytės kūryboje. Remiantis rašytojos autobiografijos pirmąja dalimi ...O buvo taip bei romanais Aukštujų Šimonių likimas, Be tėvo analizuojamas neįgalaus kūno asmens tapatybės formavimosi procesas, svarstoma socialinių refleksijų problematika. Siekiama restauruoti Simonaitytės kūryboje ryškias neįgalaus kūno asmens tapatybės reprezentacijas. Neįgalaus kūno asmens studijų požiūriu interpretuojami pirmieji jutiminės neįgalaus kūno patirties impulsai, jo kinestetika, vaizdiniai bei jų vertinimo spektras. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neįgalus kūnas; Patirtis; Tapatybė; įasmeninimas; Vaizdiniai; Incorporation of physical disability; Disabled body; Experience; Identity; Images.

ENThe article deals with the incorporation of physical disability into the self in the works by Ieva Simonaitytė, primarily, in the first part of her autobiographic trilogy …O buvo taip and her novels Aukštujų Šimonių likimas and Be tėvo. The aspects under investigation include self-perception, identity formation and public images of disabled people, and social attitudes (exclusion, acceptance). In the context of disability studies, the article interprets the first sensual experience of a disabled person (mostly a lame girl), kinesthetics and choreography of a disabled body. In the works by Simonaitytė, the incorporation of physical disability into the self is presented as a complex and ambiguous process that makes a significant impact on social and personal identities of her heroines. [From the publication]