Saviidentifikacijos ir savivokos problema Č. Milošo eseistikoje

LTStraipsnyje tyrinėjama Česlavo Milošo eseistikai būdinga filosofinė refleksija ir joje glūdintys savivokos pagrindai. Eseistikos tyrimo metodas siejamas su poststruktūralizmo idėjomis. Dekonstrukcijos metodas atveria Milošo eseistikos prasmių daugialypumą ir išlaisvina reikšmes. Tyrimas atskleidžia, kad eseistinis kalbėjimas pasižymi savitu, suasmenintu santykiu su tekstu. Autorius kalba apie pasaulį, bet pirmiausia tai yra pokalbis apie save. Tekstą galima apibūdinti kaip monologą, tačiau jo ypatinga savybė – atvirumas. Milošo filosofinėje refleksijoje atsispindi slaviškojo intuityvizmo ir europietiškojo racionalizmo prieštaravimai. Jis atiduoda duoklę įvairioms filosofinėms teorijoms, pats kurdamas konceptus, kuriuos formuoja kalba. Kalbos santykis su kultūros pasauliu yra ypatingas. Skirtingose kultūrose egzistuoja savos kalbinių žaidimų taisyklės, sava mitologija – kultūrinė ir ideologinė. Rašytojo sąmonė manipuliuoja įvairiais pasaulio pažinimo aspektais, asociacijų impulsais, žodžio formomis. Kelių kalbų mokėjimas plečia minties ribas. Tačiau rašytoją kamuoja klausimas, kur reikėtų nubrėžti asmenybės kompetencijos ir kultūrinio poveikio ribas. Straipsnio apibendrinimas teigia, kad savivoka išreiškiama kalbos menu, kuris funkcionuoja pagal retorikos ir metaforos dėsnius. Interpretacija – tai pasaulio supratimo būdas. Milošo eseistika yra orientuota į daugiabalsiškumą. Meninis, refleksinis ir analitinis pasaulio suvokimas – siekis kurti substancionalius ženklus, kalbėti apie pačius daiktus ir reiškinius, o ne apie jų rūšinius požymius.Reikšminiai žodžiai: Dekonstrukcija; Eseistika; Esė; Interpretacija; J. Derrida; Jacques'as Derrida; Lenkų poetas Cz. Milosz; Literatūros teorija; Raštas; Rašymas; Saviidentifikacija; Savivoka; Skaitytojas; Tekstas; Teksto analizė; Česlavas Milošas; Analysis of text; Czeslaw Milosz; Deconstruction; Deconstuction; Essay; Essays; J. Derrida; Jacques Derrida; Literary theory; Polish poet Cz. Milosz; Reader; Self-identification; Self-perception; Text; Writing.

ENThe article explores the philosophical reflection of Chelslow Milosz's essayism and the fundamentals of self-knowledge in it. The method of essayism research is related to the ideas of post-structuralism. The method of deconstruction is the key to present the multiplicity and the meanings of Milosz's essayism. The study reveals that the aesthetic speech has a distinctive, personalized relationship with the text. The author speaks about the world, but first of all it is a conversation about himself. The text can be described as a monologue, but its special feature is the openness. The objection between Slavic intuitionism and European racionalism is reflected in Milosz's philosophical reflection. He paid the tribute to different philosophical theories while creating the concepts which are formed by the language. The relationship between the language and the world of culture is crucially important. Different cultures have their own rules of linguistic games, its own mythology - cultural and ideological. The writer's consciousness is manipulating various aspects of word cognition, impulses of associations, and the forms of a word. Multiple language skills broaden the mind. However, a writer is distressed by the question of where to draw the boundaries between personal competence and the cultural effect. The summary of the article claims that the identity is expressed using the art of speaking, which functions according to the laws of rhetoric and metaphor. Interpretation is a way of understanding the world. Milosz's essayisms is orientated to polyphony. The artistic, reflexive, and analytical perception of the world is the desire to create substantiation signs, to discuss about the things and phenomena itself, rather than their quality features.