Isos slėnio kultūrinis pirmavaizdis

LTStraipsnyje analizuojami Ceszlovo Milozso „Isos slėnis“ vietovardžiai ir tikriniai vardai, kaip specifinis tradicijų ir kultūros samplaikos rezultatas, turintis simbolinę reikšmę ir tam tikrų vertybių raiškos funkciją Svarbiausias vietovės mitinėje erdvėje yra Isos vardas. Kaimų pavadinimai sudaro romano kasdienių įvykių lokusą, tuo tarpu Isa įeina į mitologinės erdvės aprašymą. Hidronimas turi realių atitikmenų baltiškame hidronimų areale. Romane upės vaizdas įkomponuotas į etninį kontekstą. „Ginie“ romane – tai sena gyvenvietė, įsikūrusi palei ąžuolais apaugusią kalvą ir bažnyčią, pastatytą pagoniškųjų apeigų vietoje. Straipsnyje, remiantis pavadinimo analize, bandoma identifikuoti istorinį laikotarpį. Isos slėnio kultūrinį landšaftą sudaro gana sudėtingas literatūrinių lokusų kompleksas. Romano vyksmo vietą – vadinamąjį ežerų kraštą su dviem metų laikais – galima apibūdinti kaip artimą šiaurės kraštams. Mažesnysis – upės lokusas – identifikuojamas etnografiniais kaimo sodybų, medinių dvarelių ir kasdienių papročių vaizdais, mitologizuojamas pasakiškais įvykiais ir keistomis žmonių elgsenomis svarbiausių – mirties, santuokos, religinių – apeigų metu. Pagrindinę šio lokuso ašį sudaro upė Isa, kurios vardo archajiškumas gali siekti finougrų ir indoeuropiečių santykių laikus. Isa yra ne tik romano upės pavadinimas, bet ir hidronimas, išplitęs plačiame Rytų ir Šiaurės Europos regione. Kiti romano tikriniai vardai kyla iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos daugiakultūrio landšafto, tikroviškai atspindi nuo XVIII a. išplitusias lenkinimo tendencijas dvikalbystės sąlygomis.Reikšminiai žodžiai: Antroponimai; Asmenvardis; Hidronimas; Isa; Islos slėnio vietovardžiai; Isos slėnis; Landšaftas; Lenkų kalba; Lokusas; Toponimai; Vietovardis; Vietovardžiai; Česlavas Milošas; Česlovas Milošas; Anthroponym; Czeslaw Milosz; Hydronym; Isa; Landscape; Locus; Place-name; Place-names; Polish language; River Isa; Surnames of Isla; Toponyms, Antroponyms; Česlavas Milošas.

ENThe article deals with the analysis of place and proper names in “The Issa Valley” by Czeslaw Milozs as a specific result of combining traditions and culture with a symbolic meaning and an expressive function of certain values. The name of Issa is the most important place name in the mythical space. Names of villages constitute the locus of the novel’s daily events, while Issa is a part of the description of the mythological space. The hydronym has real equivalents in the Baltic hydronym areal. The image of the river is integrated into the ethnical context in the novel. “Ginie” is an old settlement next to a hill, on which oaks grow, and a church, built on the site of pagan ceremonies. Attempts are made to identify the historical period based on the analysis of the name in the article. The cultural landscape of Issa Valley is made of a rather complicated complex of literary loci. The setting of the novel – the so-called land of lakes with two seasons – can be described as similar to northern countries. The smaller one – the locus of the river – is related to the images of ethnographic rural cottages, wooden estates and daily customs, is mythologised by fairytale events and strange human conduct during major ceremonies related to death, marriage and religion. The Issa River forms the main axis of this locus. Its archaic name may go back to the times of the relations between the Finno-Ugric and Indo-European peoples. The Issa is not only a river name in the novel. It is also a hydronym common in the large region of Eastern and Northern Europe. Other proper names in the novel originate from the multi-cultural landscape of the Grand Duchy of Lithuania, and realistically reflect the trends of polonisation under the conditions of bilingualism spread in the 18th century.