Smulkioji sakralinė vidurio Lietuvos architektūra

LTStraipsnyje siekiama parodyti XIX a. II pusės-XX a. pradžios Vidurio Lietuvos smulkiosios sakralinės architektūros regioninius savitumus. Remiantis archyvine ikonografine medžiaga, norima pristatyti šių paminklų architektūrinę-meninę įvairovę, atskleisti lokalius ir būdinguosius jų bruožus, apibrėžti paplitimo ribas, įvertinti jų savitumą Lietuvos kryždirbystės kontekste. XIX a. II pusėje-XX a. pradžioje Vidurio Lietuvoje daugiausia būtą medinių stulpinės konstrukcijos paminklų - vienakryžmių kryžių, stogastulpių ir koplytstulpių. Jų formos įvairios, sutinkama keletas šių rūšių paminklų konstrukcijų modifikacijų ir mišrių formų. Išraiškingų koplytstulpių, statytų XIX a. II pusėje, daugiausia būta Panevėžio ir Kėdainių apskrityse, pavieniai paminklai pastebėti ir kai kuriuose vakariniuose Ukmergės apskrities valsčiuose. Savo pavidalu šie koplytstulpiai artimi daugiaaukščiams Aukštaitijos regiono stogastulpiams. Žemaitijoje paplitusi medinių namelio pavidalo koplytėlių statymo tradicija nagrinėjamam regionui nėra būdinga, labiau paplitę mažutės pakabinamos koplytėlės. Šie miniatiūriniai statiniai kartais paprasti, o kartais išsiskiria ypatingu dekoratyvumu, formos originalumu ir įvairove. Arčiau Žemaitijos esančiuose Kauno apskrities valsčiuose, taip pat Kėdainių, Raseinių ir Šiaulių apskrityse, medžiuose ar bažnyčių apsidėse kabančios koplytėlės primena miniatiūrinius, šventųjų skulptūrėlėms skirtus namelius. Koplytėlių turinys įvairus: be tradicinio Nukryžiuotojo figūros, jose neretai statomos Švč. Mergelės Marijos ir įvairius katalikų šventuosius vaizduojančios skulptūrėlės.Reikšminiai žodžiai: Sakralinė; Kryžius; Koplytėlė; Regioniniai savitumai; Vincas Svirskis; Sacral; Cross; Chapel; Regional elements; Vincas Svirskis.

ENThe article aims to show the regional peculiarities of the small sacral architecture of the Middle Lithuania of the 2nd half of the 19th – beginning of the 20th century. Referring to the archive iconographical materials, the article attempts to present the architectural – artistic diversity of the said monuments, reveal their local and most characteristic traits, define the dissemination limits and evaluate their peculiarity in the context of cross-making in Lithuania. In the 2nd half of the 19th – beginning of the 20th century, wooden monuments of a column structure were most widely spread in the Middle Lithuania. Their forms were rather different, several modifications and mixed forms of the structures of monuments of such types are noted. Impressive pillars, built in the 2nd half of the 19th century, were most frequently met in Panevėžys and Kėdainiai areas, isolated monuments are also noted in certain Western areas of Ukmergė district. By their shape the said pillars resemble the multi-storeyed columns, found in the region of the Upper Lithuania. The tradition of building of small wooden chapels of the shape of a small house, spread in Samogitia is not characteristic of the region in question, since small suspended chapels are more widely spread. Such miniature structures are sometimes simple, sometimes they stand out with a special decorativeness, originality and diversity of shape. In the areas of Kaunas district, located closer to Samogitia, as well as in Kėdainiai, Raseiniai and Šiauliai districts, the small chapels, suspended on tress and on the apsides of churches resemble miniature houses, intended for small statues of saints. The inside of such small chapels is different: apart from the traditional Crucifix, they quite frequently contain small sculptures of the Blessed Virgin Mary and different Catholic saints.