Martyno Liudviko Rėzos dainos oder Litthauische volkslieder : interpretacijos stereotipai ir naujovės

LTStraipsnyje aptariamos Liudviko Rėzos surinktų ir kitų Mažosios Lietuvos bei Klaipėdos krašto liaudies dainų interpretacijos, kurias į garsajuostes ar kompaktines plokšteles įrašė tuometinių Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų (dabar - Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros) folkloro ansamblis "Vorusnė", tuometinio Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) studentų folkloro ansamblis, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis "Vorusnėlė" ir to paties Klaipėdos etnokultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis "Kuršiukai". Liaudies dainų interpretacijų, jų stereotipų ir naujovių tvermės procese yra svarbūs trys veiksniai. Pirmasis jų - dainininkas, kūrėjas, interpretatorius, aktyviai dalyvaujantis kūrybiškame liaudies dainos perteikimo akte. Antrasis veiksnys - lokalinė ar regioninė bendruomenė (sovietinių laikų terminijos stereotipas - liaudis), kritiškai vertinanti (priimanti arba atmetanti) interpretacijos naujoves. Trečiasis objektyvus veiksnys - istorinis laikas, kurio tėkmėje tęsiasi tiek interpretacijos stereotipo, tiek bet kurios jos naujovės bendruomeninio pripažinimo procesas. Būtent šiuo metodologiniu lygmeniu ir vertinamos L. Rėzos bei kitų Mažosios Lietuvos bei Klaipėdos krašto liaudies dainų interpretacijos. Analizės metu pasitvirtino metodologinė nuostata, kad folklorinė tradicija - begalinis procesas, kuriame stereotipus nuolat laužo naujovės, šios laikui bėgant išnyksta arba tampa naujais stereotipais.Reikšminiai žodžiai: M.L. Rėza; Liaudies dainos; Folkloro ansambliai; Interpretacijos stereotipai; Naujovės; M.L.Rėza; Folk songs; Folk groups; Interpretation stereotypes; Innovations.

ENThe article discusses the interpretations of folk songs, collected by Liudvikas Rėza and other folk songs of the Lithuania Minor and Klaipėda area, recorded to audiotapes or compact discs by the folklore band “Vorusnė” of the Klaipėda faculties of the Lithuanian State Conservatoire (presently the Department of Baltic Linguistics and Ethnology of the Faculty of Humanities of Klaipėda University), the folklore band of the students of Vilnius Civil Engineering Institute, the children’s folklore bands “Vorusnėlė” and “Kuršiukai” of the Centre of Ethnic Culture of Klaipėda City Municipality. Three factors are important in the process of interpretation of folk songs, their stereotypes and innovations. The first is the performer, the creator, the interpreter, actively participating in the creative act of presentation of a folk song. The second is the local or regional community (the people, according to the stereotypes of the terminology of the Soviet times), which critically evaluates (accepts or refuses) the innovations in the interpretation. The third is the historical period, in which the process of recognition of both the stereotype of the interpretation and any of its innovations by the community is going on. The interpretations of L. Rėza’s and other folk songs of the Lithuania Minor and Klaipėda area are evaluated on the said methodological level. The analysis justified the methodological position that the folklore tradition is a neverending process, in which stereotypes are continuously swept by innovations, which, in turn and with time disappear or become stereotypes in their own right.