Martynas Liudvikas Rėza nepriklausomos Lietuvos lietuviškoje spaudoje 1918-1940 metais

LTStraipsnio tikslas - atskleisti, kaip M. L. Rėzos veikla buvo traktuojama po Pirmojo pasaulinio karo Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Atlikta kiekybinė tuo laikotarpiu leistų periodinių leidinių ir juose publikuotų straipsnių apie Rėzos gyvenimą ir veiklą analizė. Iki 1940 m. pasirodė 26 straipsniai periodiniuose ir moksliniuose leidiniuose. Daugiausia tekstų apie Rėzą buvo išspausdinta 1926 ir 1927 metais, minint jo 150-ąsias gimimo metines. Straipsniuose, kalbant apie profesoriaus gimimo vietą, yra minimi Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos ir Prūsų Lietuvos vardai. Publikacijose dominuoja negatyvus požiūris į vokiškos kultūros sklaidą regione. Vyrauja Mažosios Lietuvos istorijos kaip vientisos ir neatsiejamos Lietuvos teritorijos/valstybės dalies traktuotė, o Rėzai suteikiama ryški bendralietuviškos kultūrinės erdvės jungties funkcija. Pagrindinis tarpukario Lietuvos spaudoje eksploatuotas Rėzos lietuviškumo įrodymas buvo siejamas su lietuvių liaudies dainų rinkinio išleidimu 1825 m. Mažosios Prūsų Lietuvos istorijos samprata tarpukario Lietuvoje Rėzai priskyrė kovotojo už lietuvybę Mažojoje Lietuvoje vaidmenį. Kai kurios tarpukario laikotarpiu suformuluotos ideologinės šio krašto praeities suvokimo nuostatos buvo perimtos ir kartojamos lietuvių istoriografijoje po Antrojo pasaulinio karo. Tik paskutiniaisiais metais į Mažosios Lietuvos, Rytų Prūsijos istoriją pradėta žvelgti kaip į regioną, išsiskiriantį savo daugiakultūre praeitimi, o Rėzą suvokti kaip tipišką paribio krašto žmogų, kurio gyventas laikotarpis išsiskyrė prūsiškojo patriotizmo ir romantizmo ženklais.Reikšminiai žodžiai: Pesonalija; Publikacijos; Mažoji Lietuva; Personality; Bibliography; Publications; Lithuania Minor.

ENThe article aims at revealing the ways M. L. Rėza’s activities were treated during the period of independent Lithuania after the WWI. The quantity analysis of periodical publications, issued during the period and the articles on Rėza’s life and activities, published in the said publications is performed. 26 articles in periodical and scientific publications were published before 1940. The biggest amount of texts about Rėza was published in 1926 and 1927, on the occasion of commemoration of the 150th anniversary of his birth. What regards the place of birth of the professor, the articles mention the names of Klaipėda area, the Lithuania Minor and the Prussian Lithuania. The publications are saturated with a negative view of dissemination of the German culture in the region. The treatment of history of the Lithuania Minor as a part of one integral territory/state of Lithuania is prevalent and Rėza is given a prominent function of connector of the common Lithuanian cultural space. The main evidence of Rėza being a Lithuanian, exploited in the press of the interwar Lithuania was related with the publication of the compilation of Lithuanian folk songs in 1825. The concept of the history of the Prussian Lithuania Minor in the interwar Lithuania gave Rėza a role of a fighter for Lithuanian aspects in the Lithuania Minor. Some ideological provisions of perception of the past of the land, formulated during the interwar period, were taken over and repeated in the Lithuanian historiography after the WWII. Only in the later years the history of the Lithuania Minor and the Eastern Prussia started to be looked upon as a region, distinguishing with its multicultural past and Rėza is comprehended as a typical man of a boundary region, whose period was distinguished with the signs of Prussian patriotism and romanticism.