LTLietuvių literatūrai ir kultūrai reikšmingiausia Rėzos veiklos sritis yra lietuvių liaudies dainų ir Kristijono Donelaičio kūrybos publikavimas. Rėza pirmasis pradėjo sistemingai rinkti liaudies dainas, pats rašė pirmuosius analitinius liaudies dainų tyrinėjimus, o jo triūsą vainikavo Karaliaučiuje išspausdintas lietuvių liaudies dainų rinkinys su išsamia moksline studija. Tačiau negalima pamiršti, kad Rėza pirmiausia buvo dvasininkas, pedagogas, filologas, religinių raštų redaktorius ir vertėjas, publicistas, istorikas, poetas. Siame straipsnyje, remiantis neseniai ištyrinėtais kai kuriais archyviniais šaltiniais, saugomais Slaptajame valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve Berlyne ir Olštyno valstybiniame archyve, atskleidžiamas viena siauras, tačiau lietuvių kultūrai itin reikšmingas Rėzos pedagoginės veiklos aspektas - darbas Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro vadovu. Iki šiol tai liudijo tik jo paties nuorodos kai kurių leidinių antraštėse, lietuviškas eilėraštis seminaro šimtmečio jubiliejui bei užuominos vokiečių ir lietuvių istoriografų darbuose. Rėza buvo vienintelis profesorius Karaliaučiaus universitete puikiai mokėjęs lietuvių kalbą, per 30 darbo metų išugdęs ne vieną būsimųjų lietuvių raštijos veikėjų, tautosakos propaguotojų ir rinkėjų kartą. Rėza jau iš pat pradžių neapsiribojo religinės kalbos mokymu, jo užmojai buvo kur kas platesni - išsamesnės lietuvių kalbos ir literatūros studijos. Vėliau jis įtraukė į mokymo programą savo paties išleistas K. Donelaičio pasakėčias, o paskui ir "Metus", nuo 1825 m. skaitė kursą apie lietuvių liaudies dainas.Reikšminiai žodžiai: Karaliaučiaus universitetas; Lietuvių kalbos seminaras; Archyviniai šaltiniai; Lietuvių raštija; Rašto kultūra; Königsberg University; Lithuanian language seminar; Archival sources; Lithuanian literature; writing culture.
ENThe area of activities of Rėza, most significant for Lithuanian culture is publishing of Lithuanian folk songs and works by Kristijonas Donelaitis. Rėza was the first to start systematic collection of folk songs, he himself wrote the first analyses of folk songs and his endeavours were crowned by the compilation of Lithuanian folk songs with a comprehensive research, printed in Konigsberg. However one should not forget that Rėza, first and foremost was a priest, pedagogue, philologist, editor and translator of religious writings, publicist, historian and a poet. The article, referring to certain archive sources, stored in the Secret State Archives’ Prussian Culture Heritage Foundation in Berlin and the State Archive in Olsztyn, which were studied not long ago, reveals one narrow aspect of Rėza’s pedagogical activities, which, however, is especially significant for Lithuanian culture, i. e. his activities as the head of the Lithuanian language seminar at Konigsberg university. Until present the said activities were evidenced only by his own reference in headings of certain publications, the Lithuanian poem, written on the occasion of commemoration of one hundred years’ anniversary of the seminar and hints in studies by German and Lithuanian historiographers. Rėza was the only professor at Konigsberg university with a perfect command of Lithuanian, during his 30 years’ work record, he nurtured several generations of future Lithuanian writers, promoters and collectors of folklore. From the very start Rėza did not limit himself to teaching of only the religious language, the scope of his activities was much wider, i. e. comprehensive studies of the Lithuanian language and literature. Later on he included K. Donelaitis’s fables and the “Metai”, which he published himself into his curriculum and starting from 1825 he conducted a course on Lithuanian folk songs.