Jonas Vaitkus ir Kauno dramos teatras 1975-1980 metais

LT1975 m. į Kauno dramos teatrą, jau gerokai pavargusį nuo nuolat besikeičiančių ar kūrybinį tonusą praradusių režisierių, atėjo Jonas Vaitkus. 1978 m. pradžioje Kultūros ministerijos įsakymu jis pelnytai buvo paskirtas vyriausiuoju teatro režisierium, pakeitė Vytautą Čibirą. Jam buvo lemta dar kartą prikelti teatrą. Straipsnyje tyrinėjami režisieriaus Vaitkaus spektakliai, statyti Kauno dramos teatre 1975-1980 m. Akcentuojamos teatre vykdytos reformos. Vaidyba, sceninė dramaturginio teksto interpretacija, nauji recepcijos būdai skatino ne tik teatro kritikų, bet ir žiūrovų dėmesį. Restauruojant ryškiausius šio laikotarpio Vaitkaus spektaklius, išryškinami modernios Vaitkaus režisūros bruožai, režisūros ir vaidybos problemos, teatro ir žiūrovų santykiai. Pasitelkiant lyginamosios analizės metodus, atkreipiamas dėmesys į modernios režisūros recepciją sovietinės ideologijos persmelktoje Lietuvos kultūroje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Modernizmas; Realizmas; Interpretacija; Vaidyba; Režisūra.

ENJonas Vaitkus came to the Kaunas Drama Theatre in 1975, already quite tired of directors that were constantly changing their creative tone or who had lost it altogether. At the beginning of 1978 on the order of the Ministry of Culture, he was given the post of head director of the theatre. This article deals with the plays put on by director Jonas Vaitkus at the Kaunas Drama Theatre between 1975 and 1980 by taking a look at the changed methodology of the director, tools of expression, and the tasks given to both the actors and viewers, with the reforms carried out in the theatre highlighted. The acting, stage interpretation of the playwright's text, and new ways of reception not only gained the attention of critics, but of the audience. The article brings to light the characteristics of Vaitkus' modern directing, the problems of directing and acting, and the relationship between the theatre and its audience by describing the most vivid performances of Vaitkus during that time. Methods of comparative analysis are used, directing attention towards the reception of modern directing in Lithuanian culture which was permeated by Soviet ideology. [From the publication]