Ideologijų kova: meno diskursas istorijos lūžyje

LTStraipsnyje aptariamos XX amžiaus X deš. Lietuvos, kartu ir postkomunistinio Rytų ir Vidurio Europos meno diskurso problemos, būdingos bene visam postrevoliucinį būvį išgyvenančiam regionui. Apibendrinant Rytų ir Vidurio Europos bei Lietuvos meno raidą, galima konstatuoti, jog X deš. konkuruojančioms ideologijoms ir vertybėms teko ypatingas vaidmuo. Lietuvoje pokyčius formavo ne ideologinės inovacijos; naujų procesų "simbolinės konstrukcijos" (idėjos, vertybės, tradicijos ir t.t.) nebuvo "išrastos", bet greičiau "iš naujo atrastos", ir tai paaiškina, kodėl šis procesas iš dalies rėmėsi ikisovietinio periodo tradicija, kartu apėmė vakarietiškų ideologijų, vertybių ir patirčių įtaką. XX a. X deš. kultūra, iki tol tenkinusi daugumą sakralinių reikmių, sparčiai desakralizavosi - atgijo tradicinės sakralumo formos, o kartu ėmė nykti ir pats sakralumo poreikis. Tačiau 10 deš. Lietuvos kultūros ir meno pasaulyje stiprią poziciją užėmė "viktimizuota sąmonė", lydima perspėjimų apie fizinį ir mentalinį tautos išnykimą. "Porevoliucinio" periodo meno lauke galima stebėti pokyčių, vedančių nuo tautologijos, autonomiško meno kūrinio apibrėžimo iki angažavimosi ir tiesiogiai formuluojamos aplinkos politinės kritikos, nuo "politikos" modernistine prasme iki kritinio angažavimosi nuostatos, konkrečios funkcionuojančių ideologijų analizės. Žlugus totalitarinei sistemai ir ėmus daug tiesmukiau formuluoti savo ideologinius tikslus, modernistinė mitologija jau nebesugebėjo būti tokios strategijos atsakas, todėl iškilo poreikis imtis ideologinių jos funkcionavimo principų analizės.Reikšminiai žodžiai: Meno autonomija; XX a. 10 dešimtmečio Rytų ir Vidurio Europos dailė; Post-sovietinė kultūra; Modernizmo dailė; Postmodernizmo dailė; Fine Art's Authonomy; Fine Arts of the 90-ies ot the 20th century; Post-Soviet culture; Modernism; Postmodernism.

ENThe article discusses the artistic discourse problems in Lithuania and in post-Communist Eastern and Middle Europe in the nineties, which were characteristic of the entire region after the revolution. When summarizing the development of art in Lithuania and in the Eastern and Middle Europe, one can state that a special role was played by the competing ideologies and values. In Lithuania the changes were shaped not by ideological innovations; the “symbolic constructions” of the new processes (ideas, values, traditions, etc.) were not “invented”, but rather “rediscovered”, which explains why the process was in part based by the tradition of the pre-Soviet period and also covered the influence of Western ideologies, values and experience. The culture of the nineties, which used to satisfy most sacral needs, was rapidly desacralized – the forms of traditional sacredness were revived and the need for sacredness itself started to disappear. However the “victimized” consciousness, accompanied with warnings on physical and mental disappearance of the nation, occupied a strong position in the culture and art of Lithuania in the nineties. The field of art of the “post-revolution” period shows certain changes, leading away from the national logics and autonomous definition of the work of art towards engagement and directly formulated political criticism of the environment, from “politics” in the modernistic sense towards the position of critical engagement and specific analysis of functioning ideologies. After the downfall of the totalitarian system and the commencement of more straightforward formulation of one’s ideological objectives, the modernistic mythology did not manage to remain such an efficient counterbalance for such a strategy therefore there emerged the need to perform the analysis of the ideological principles of its functioning.

• Menotyra / Arts
• Istorija / History