Lietuvos lenkų teritorinis pasiskirstymas ir skaičiaus kaita (1944 m. antrasis pusmetis – 1947 metai)

LTStraipsnyje nagrinėjamas lenkų tautybės asmenų teritorinis pasiskirstymas Lietuvoje 1944–1947 metais, nustatomas jų skaičius, atskleidžiami veiksniai, lėmę jų skaičiaus dinamiką. Nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje gyveno per 300 tūkst. lenkų, kurių dauguma telkėsi Rytų ir Pietryčių Lietuvoje. Šiame regione jie sudarė etniškai dominavusią grupę. Kiekybinius pokyčius lenkų bendruomenėje lėmė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje prasidėję priverstiniai politiniai, ekonominiai-socialiniai pokyčiai Lietuvoje, Lenkijos sienų pasikeitimai. Kaip pagrindinius pokyčių veiksnius įvardinti reikėtų: 1) 1944–1947 m. lenkų repatriacijos procesą, kurio metu iš Lietuvos į Lenkiją išvyko 180–185 tūkst. lenkų; 2) NKVD-NKGB įvykdytas represijas prieš lenkų pogrindžio Lietuvoje dalyvius, civilius lenkus. Dėl jų nukentėjo apie 15 tūkst. asmenų; 3) 1944–1945 m. mobilizacijas į lenkų armiją, veikusią raudonosios armijos sudėtyje. Buvo mobilizuota daugiau kaip 30 tūkst. lenkų, kurių didžiuma atgal į Lietuvą negrįžo; 4) natūralųjį ir mechaninį prieaugį, dėl kurių lenkų skaičiaus padidėjo keliolika tūkstančių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Vilniaus kraštas; Lietuvos gyventojų skaičius; Tautinė sudėtis; Repatriacija į Lenkiją; Migracija; Armija Krajova; NKVD-NKGB represijos; Lietuvos lenkai; Lenkų teritorinis pasiskirstymas.

ENThe article analyses the territorial distribution of Poles in Lithuania 1944–1947, establishing the numbers and identifying the factors that determined the dynamics of the figures. In the period under study there were about 300,000 Poles in Lithuania, mostly in eastern and south-eastern Lithuania, where they were the predominant ethnic group. Changes to the size of the Polish community were caused by political and socio-economic changes in after WWII, including changes to the border between Lithuania and Poland. Fundamental factors for these changes were: 1) the Polish repatriation process of 1944–1947, which saw the departure of 180–185 thousand Poles; 2) NKVD-NKGB repressions against Poles who had participated in the “Polish underground movement” in Lithuania, which affected about 15,000 individuals; 3) mobilisations into the Polis Army – operating as part of the Soviet Red Army – in 1944–1945, which conscripted more than 30,000 Poles, most of whom did not return to Lithuania; 4) natural and mechanical increase, which increased the number of Poles by somewhere between 10 to 20 thousand. [From the publication]