Dailininkas ar amatininkas? Menininkai ir dailiųjų amatų sąjūdis Lietuvoje.

LTStraipsnio objektas - menininkų vaidmens dailiųjų amatų sąjūdyje XX a. tarpukario Lietuvoje analizė. Remiantis XX a. 3-4 dešimtmečio archyviniais ir rašytiniais šaltiniais, pasitelkus istorinį, kultūrologinį ir analitinį metodus, siekiama atskleisti profesionalių dailininkų indėlį į amatininkystės plėtotę: dėstymą amatų mokyklose, vadovavimą amatininkų kursams, tradicinių amatų propagandą, dirbinių projektų rengimą ir t. t. Dailininkų - amatų sąjūdžio dalyvių - socialinio statuso, individualios ir amatininkiškos kūrybos santykio ir kitų problemų apžvalga prisideda prie gilesnio tarpukario kultūros pažinimo ir verčia abejoti įsigalėjusiais stereotipais apie to meto dailininkų abejingumą amatininkystei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: XX a. Lietuvos tarpukario kultūra; Dailieji amatai; Amatų mokklos; Žemės ūkio rūmai Kaune; "Marginiai"; "Sodžiaus menas"; Liudvikas Strolis; Antanas Tamošaitis; Antanas Gudaitis.

ENThe subject of the article is the analysis of the role of artists in the movement of fine crafts in the interwar Lithuania of the 20th century. Referring to archive and written sources of the twenties – thirties of the 20th century and by employing the historical, culturological and analytical methods, the article attempts to reveal the contribution of professional artists into development of craftsmanship: teaching at craft schools, guiding the training courses for craftspeople, propagation of traditional crafts, preparation of articles’ designs, etc.. The overview of social status, the relation between the individual and crafts creative and other problems, faced by the artists, who were participants of the crafts movement contributes to the deeper cognition of the interwar culture and forces to doubt the entrenched stereotypes on the indifference of the artists of the period towards craftsmanship.