M. K. Čiurlionis ir sinestezinė kūryba

LTPasitelkiant konkrečius unikalios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sinestezinės kūrybos pavyzdžius straipsnyje aptariamas sinestezijos savitumas jo teorinėje suvokimo mintyje. Sinestezija nėra beasmenė. Ji negali būti patiriama ir reprezentuojama kaip abstrahuotas pojūčių darinys, anonimiškai įkūnijamas ar registruojamas personalijose. Būdamas aiškiai atpažįstamas ir išskirtinis percepcijos būdas, sinestezija nėra klajojanti pojūtinė sąranga, kurią galėtų laisvai telktis pragmatiniai gestai. Sinesteto sąvoka į teorinę ir praktinę sinestezijos perspektyvą įvedama kaip priešprieša sinestezijos redukavimui, anonimiškumui, fragmentiškumui. Sinesteto sąvoka ir sodrios antropologinės konotacijos gali būti suprantama kaip sinestezijos teorinių virsmų išdava, pagaliau leidusi išvysti vietą, kurioje atitrauktas, atskirtas reiškinys iš tiesų yra nekintamai ir iš prigimties įaugęs. Atskleisdami sinesteto sąvokos talpą ir aprėpties galią, pastaroji nukreipiama suvokti ir naujai interpretuoti Čiurlionio kūrybą kaip autentiškos sinesteto patirties reprezentaciją. Čiurlionis stengiasi sukurti ne paveikslišką tam tikros tikrovės atvaizdą, bet pojūtinius ryšius su šia tikrove. Tai jau sinesteto siekis, peržengiantis programinius sinestezinius užmojus. Čiurlionis tapyboje siekia įžymėti lietimą. Tai savireprezentatyvi sinestezija, kūrėjas nesiekia steigti tokios vertimo sistemos, kuri jau esti suformavusi atskirą tradiciją.Reikšminiai žodžiai: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Sinestetas; Sinestezinė kūryba; Menų saveika.

ENIn this article, the distinct character of the phenomenon of synesthesia, the understanding of its transformations in theoretical thought along with an attempt to show how the power of synesthesia influenced Čiurlionis' work will be discussed, using concrete examples from the unique synesthetic works of Čiurlionis. At the beginning the discussion is begun with a traditional look at the main concepts, more precisely showing their normal uses, however our task focuses on revealing the different directions of synesthesia The phenomenon of synesthesia is not impersonal. Synesthesia cannot be experienced and represented as an abstract combination of sensations, anonymously embodied or registered in a personality. Being clearly recognisable and distinguishable by the method of perception, synesthesia is not a rambling sense structure, which pragmatic gestures can freely assemble. The concept of the synesthete in the theoretical and practical landscape of synthesia is introduced as a resistance against the reduction of synesthesia, against making it anonymous, and against its fragmentation. The concept of synesthete with its rieh anthropological connotations сап be understood as the result of synesthesia's theoretical transformations, finally allowed to see a place, where a diverted, separate phenomenon is truly not fixed or rooted by nature. In revealing the capacity and power of range of the synesthete concept, we will direct our attention to understanding the latter and interpret M.K. Čiurlionis' work in a new light as a representation of the experience of an authentic synesthete. [From the publication]