LT1944-1947 m. priverstinis lenkų persikėlimas iš Lietuvos į Lenkiją labai paveikė Vilniaus miesto etninę gyventojų sudėtį, lenkų bendruomenės kiekybinę ir kokybinę poziciją (čia liko 15-20 proc. ankstesnių miesto gyventojų lenkų, daugiausia kilusių iš žemesnių socialinių sluoksnių, su silpnesne etnine savimone). Ženklūs buvo kultūriniai praradimai. Į Lenkiją išvyko dauguma lenkų inteligentijos, svarbios Vilniaus lenkų bendruomenei ir jos gyvenimui. Po masinio lenkų išvykimo Vilniuje lenkų bendruomenės gyvenime susidare kultūrinė tuštuma, kurią dar pagilino 1956-1959 m. lenkų migracija į Lenkiją. Tuo metu iš Vilniaus išvyko per 13 tūkst. suaugusiųjų asmenų. Kartu su išvykusiais lenkais į Lenkiją iškeliavo daug kilnojamųjų kultūros vertybių, tarp kurių buvo ir priklausiusių Vilniaus valstybinėms ar visuomeninėms institucijoms. Po masinio lenkų išvykimo Vilnius prarado turėtą lenkišką pobūdį, lenkų kalbos ir kultūros reiškimosi viešas erdves užėmė rusų kalba ir sovietinės kultūros elementai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyventojų repatriacija iš Lietuvos 1944-1947; Kultūros vertybių perkėlimas; Forced migration from Lithuania 1944-1947; Relocation of caltural treasures.
ENThe forced migration of Poles from Lithuania to Poland during 1944-1947 highly influenced the ethnic composition of residents of Vilnius city and the quantity and quality position of the Polish community (only about 15 – 20 per cent of the previous Polish residents of the city remained, the majority of which were belonged to the lower social castes with weaker ethnic self-perception). The cultural loss was also significant. The majority of Polish intellectuals, important for the Polish community of Vilnius and its life left for Poland. After the mass emigration of Poles, a cultural vacuum was left in the life of the Polish community of Vilnius, which was even deepened by another migration of Vilnius Poles to Poland in 1956-1959, during which more than thirteen thousand of adult persons left Vilnius, taking a lot of movable cultural values, including certain objects, which belonged to state and public institutions of Vilnius. After the mass emigration of Poles Vilnius lost its Polish character and the public areas of manifestation of the Polish culture and language were occupied by the Russian language and elements of the Soviet culture.