LTTautinės kultūros samprata nepriklausomoje Lietuvoje ir nacionalinio meno samprata SSRS buvo skirtingos. Šiomis sąvokomis įvardyti beveik diametraliai priešingi reiškiniai. Lietuvoje remiantis liaudies kultūra LR laikais sukurta tautinė kultūra, o SSRS tautų nacionalinių kultūrų vardu pavadinta komunistiškai indoktrinuota profesionalioji kūryba, biurokratiškai kontroliuojama valdžios institucijų. 1940-1941 m. rengiant dekadą lietuvių meninės kūrybos sovietizavimo procese išskirtini trys laikotarpiai. Nuo 1940 m. rugsėjo mėn. prosovietinė Lietuvos inteligentija, po okupacijos užėmusi vadovaujančias vietas kultūros įstaigose, dekadą įsivaizdavo kaip liaudies meno ir iškiliausių tautinio profesionaliojo meno veikalų pristatymą Maskvos publikai. Meno kūrėjai ir atlikėjai, savo ruožtu orientuodamiesi pagal bendriausius nurodymus, savarankiškai rinkosi vaidintinus spektaklius ir koncertinius kūrinius. Lapkričio mėnesį kultūros ir meno įstaigų vadovybę iškvietus į Maskvą, kitų respublikų pavyzdžiu buvo parodyta, jog dekada - centrinių įstaigų biurokratijos suprojektuota ideologinė-propagandinė priemonė, turinti griežtai reglamentuotą strukturą. Galiausiai į Lietuvą atsiųsti SSRS Meno reikalu komiteto atstovai, įpareigoti prižiūrėti kūrinių atranką, bei pritaikymą sovietinei meno koncepcijai. Joje profesionaliajai lietuvių tautinei meninei kūrybai apskritai nebeliko vietos.Reikšminiai žodžiai: Sovietų kultūros politika; Tautinė kultūra; Soviet cultural policy; Destruction of Lithuanian national culture.
ENThe concept of national culture in the independent Lithuania was different from the concept of national art in the USSR. The two concepts identified almost diametrically different phenomena. In the Soviet times, referring to the folk culture a national culture was developed in Lithuania, while in the USSR professional art, indoctrinated by Communist values and bureaucratically controlled by authorities, was called national culture of the republic. In 1940-1941, when preparing the decade, three periods in the process of Sovietization of Lithuanian national art can be distinguished. Starting from September 1940 the pro-soviet Lithuanian intellectuals, who, upon annexation, occupied the leading positions in the cultural institutions, imagined the decade as the presentation of the folk art and the most prominent works of professional national art to Moscow’s audience. The artists, who oriented according to the most common instructions, selected the shows to play. After the heads of culture and art institutions were invited to Moscow in November, the Soviet authorities, by employing the example of other republics, showed that the decade is an ideological – propagandist measure, planned by the bureaucrats of the central authorities, having a strictly regulated structure. Eventually representatives of the Art Issues Committee of the USSR were delegated to Lithuania with the task to supervise the selection of shows and their adjustment to the Soviet art conception, which had no place for the professional national Lithuanian art.