Valstybės administracinio personalo įdarbinimo praktika pirmojoje Lietuvos respublikoje (1918-1940 m.)

LTPirmojoje Lietuvos Respublikoje valstybės tarnyba, nepaisant konkrečias jos sritis numačiusių įstatymų, nebuvo pakankamai reglamentuota, todėl tarnautojų įdarbinimą lėmė įvairūs veiksniai, iš kurių labiausiai pastebimi sumišę nuopelnų bei patronato sistemos elementai. Žinybų vadovai savo kompetencijoje buvo sutelkę įdarbinimo kontrolę, vis dėlto svarbiausiais tarnautojų atrankos kriterijais laikyta darbo patirtis, išsilavinimas (tiek bendrasis, tiek specialusis) bei asmeninės savybės - darbštumas, gabumai, lojalumas, - turėję užtikrinti valstybinio sektoriaus efektyvumą. Gana homogeniškas tarnautojų kontingentas, daugiausia susidedantis iš 25-40 metų lietuvių tautybės vyrų, liudija, kad įdarbinimo sistemai didelę įtaką darė valstybės tautinė politika bei visuomeninės patriarchalinės nuostatos. Palaipsniui modernizuojant valstybės administracinį aparatą bei atsiradus pakankamam kiekiui išsilavinusių asmenų, numanomojo tipo įdarbinimo sąlygos buvo keičiamos aiškiomis reglamentuotomis taisyklėmis. Vis dėlto visas reformas stabdė tai, kad nebuvo bendros valstybės tarnautojų įdarbinimo sistemos, kiekviena ministerija rėmėsi savo individualia praktika. Kurti valstybės tarnybos projektai liudija, kad įdarbinimo trūkumai buvo aiškiai suvokiami ir artimiausiu metu siekta juos eliminuoti. 1940 m. Valstybės tarnybos projekte numatytos skaidresnės tarnautojų atrankos sistemos pagrindu turėjo tapti kiekvienoje ministerijoje sudaryta konkursinė komisija bei jos organizuoti vieši konkursai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valstybės tarnyba; Administracinis aparatas; Lietuvos Respublika 1918-1940 m.; Valstybinė administracija; Biurokratinis aparatas; Tarnautojai; Valdininkai.

ENIn the first Republic of Lithuania the civil service, notwithstanding the laws, foreseeing its specific areas, was not sufficiently regulated therefore the employment of civil servants was determined by different factors, the most prominent of which were the mixed elements of the merits and the patronage systems. Heads of authorities had the control of employment within their competence and the most important criteria for selection of employees were the working experience, education (both comprehensive and special) and personal traits, i. e. diligence, abilities and loyalty, which had to ensure the efficiency of the state sector. A rather homogeneous contingent of civil servants, mostly consisting of male persons of Lithuanian nationality of 25-40 years of age, evidences that the significant influence to the employment system was made by the national policy of the state and the patriarchal attitude of the society. As the state administrative apparatus was gradually upgraded and upon emergence of a sufficient number of sufficiently educated persons, the conditions for employment of the predicted type were replaced by clear regulations. Nevertheless the reforms were hindered by the fact of absence of the common system of employment of civil servants and that each ministry used its own individual practice. The developed civil service projects evidence that the deficiencies of employment were clearly comprehended and attempts were made to eliminate them in the nearest time possible. The contest commission, formed in each ministry and public contests, arranged by the said commissions had to become the basis for a more transparent system for selection of civil servants, foreseen in the civil service project of 1940.