A Defence installation of the developing Lithuanian state

LTRėkučių gynybinis įrenginys yra Švenčionių raj., Švenčionėlių sen., Pakretuonės miške, tarp Žeimenio ir Vajuonio ežerų (1–3 pav.). Rėkučių gynybinis pylimas pirmą kartą paminėtas F. Pokrovskio sudarytame Vilniaus gubernijos archeologiniame žemėlapyje. Čia nurodyta, kad vieno varsto (1,067 km) atstumu nuo Rėkučių yra 150 sieksnių (319,5 m) ilgio pylimas. Apie Rėkučių pylimą rašė mažai kam žinomas archeologas V. Kaširskis, kuris 1906 m. gynybinį įrenginį net tyrinėjo. Tačiau jame nieko neradęs, žinias apie paminklą paliko tik tyrinėjimų dienoraštyje. A. Spicynas, V. Kaširskio mokytojas, po savo mokinio mirties paskelbė visus jo tyrinėjimų dienoraščius. Tačiau iš šio pranešimo, be to, kad toks gynybinis įrenginys egzistavo, ko nors ypatingesnio nesužinota. Rėkučių pylimas įtrauktas ir į P. Tarasenkos sudarytus archeologinių paminklų sąrašus. Rėkučių gynybinį įrenginį iš naujo 1989 m. aptiko Kretuono archeologinė ekspedicija.Reikšminiai žodžiai: Rėkučiai; Rytų Lietuva; Gynybinis įrenginys; Livonijos ordinas; Rėkučiai; East Lithuania; Defence installation; Defence sector; Livonian Order; Pskov; Polotsk.

ENThe Rėkučiai defence installation is in the eastern part of Lithuania between two lakes in wooded country. The installation was comprised of a rampart and a ditch in front of it. This defence installation from the 12th and 13th centuries belongs to the most important fortified area of the newly developing Lithuanian state. It extended about 50 kilometres from east to west, and was built as a defence against the Polotsk-Pskov duchies and the Livonian Order. Analogous defence installations include Kovirke (“Cow Wall”), a lesser fortification within the well-known Dannevirke earthwork fortification complex, as well as the ramparts left by Prussian tribes.