LTBaltų žemėse X a. antrojoje pusėje atsiranda kapų, kuriuose įdėta svarstyklių ir svarelių sidabrui sverti. Didžiausia jų dalis yra pietinėse kuršių žemėse. Šie radiniai siejami su "pirklių" kapais, dauguma datuojami XI-XII a. Prekiavimo būdas vikingų laikų baltų gentyse dar netyrinėtas. Ne tik tolimąją, prekybą, vykdę pirkliai, bet ir vietiniai galėjo leistis į ilgas keliones. Pradėję kelionę iš vieno centro, eidami sausumos keliais ir nusileisdami upėmis žemyn jie galėjo pasiekti tarpregioninės ar tolimosios prekybos centrus genčių paribiuose, prie didžiųjų upių ar pajūryje. Vikingų laikų laivai, išplaukę iš prūsų Kaupo arba Klaipėdos apylinkių centrų, per dieną ar dvi su burėmis pasiekdavo Rusnės apylinkes Nemuno deltoje ir Tilžės apylinkes. Plaukti aukštyn jūrų laivai nelabai tiko. Gali būti, kad juos pakeisdavo mažesniais. Daugelio pirklių, keliavusių laivais, galutinis punktas tikriausiai buvo Kaunas . Reikia manyti, kad intensyvesnė laivyba Nemunu aukščiau Kauno vykdavo tik žemyn upe luotais ir primityviais plokščiadugniais upių laivais ar net plaustais. Į vakarinių baltų žemes jūra, o toliau upėmis buvo įvežama geležis (vikingų laikais jos jau labai trūko), spalvotieji metalai, ginklai. Tradicinės iš baltų kraštų išvežamos prekės, manoma, buvo kailiai, moterys vergės ir gintaras. Tikėtina, jog iš Kauno apylinkių gabendavosi ir čia auginamus žirgus. XI-XII a. eksporto preke galėjo būti ir rugiai. Keliavimą ir prekiavimą apsunkindavo ginkluoti konfliktai ir karo žygiai, plėšikavimas bei piratavimas. Dėl to ne tik svarstyklės ir svareliai, bet ir ginklai buvo įprastinis to meto pirklių atributas.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Vikingų laikotarpis; Prekybos būdas; Vandens keliai; Nemuno (Memel) upė; Laivų tipai; žaliavos; Prekės; Svarstyklės ir svoreliai; Ginkluotė; Pirklių kapai; The Balts; Viking times; Trading manner; Baltų gentys; Vikingai; Aquatic routes; Nemunas (Memel) river; Prekyba; Types of boats; Raw materials; Baltie tribes; Goods; Balances and weights; Arms; Nemunas (Mėmei) river.; Graves of traders.
ENThe Baltic traders' stimulation for trading with foreign countries was caused by the shortage of iron, the necessity to obtain good arms, salt, metals for bronze manufacturing, and silver. Apart from traditional goods, like slaves, furs and honey, traders from Scandinavian and west Slavic centres were interested in rye, horses of local breeds, and Baltic ornaments. Aquatic routes up and down rivers were convenient and fast in winter. In Viking times, traders could reach the neighbourhood of Kaunas, trading there for several days, and get back to the Baltic Sea in about 20 days. Navigation away from Kaunas upstream included dugouts, primitive flat-bottomed boats and even rafts. Sailing up and down the river can be proved by information about sailing in Crusaders' times (13th and 14th centuries). Travelling in foreign territories was dangerous, so traders were usually armed. Arms were discovered in about 60% of the so-called "traders' graves" of Lithuanian coastal cemeteries. [From the publication]