The subject of battle-knife origin in Central Lithuania

LTKovos peilių kilmės klausimas lietuviškoje archeologinėje literatūroje buvo aptarinėjamas epizodiškai. Apibūdinant kovos peilius gana dažnai argumentuojama formaliais kriterijais (pvz., kovos peilis, jei ginklo ilgis viršija 20 cm, ar pan.), pamirštant, kad priešistoriniais laikais tokia matų sistema neegzistavo. Ieškant atsakymo pasitelkta gausi Marvelės kapinyno medžiaga (kapinynas yra Kauno miesto teritorijoje). Aiškėja, kad svarbiomis charakteristikomis tampa ginklo funkcinės ypatybės bei ginkluotės kompleksiškumo klausimas. Remiantis tyrimų medžiaga galima pagrįsti, kad jau romėniškojo laikotarpio Clb-C2 fazėje (arba periode) kai kurie peiliai įgyja kovos peiliui būdingų bruožų. Kiek vėliau šie peiliai įgauna formą, gerai tinkančią dūriui ar smūgiui atlikti (romėniškojo laikotarpio C2-C3 fazė). Galutinai kovos peiliai įsitvirtina Vidurio Lietuvos ginkluotėje, pereinant iš romėniškojo į tautų kraustymosi laikotarpį, D - D /E fazėje. Remiantis Marvelės ir Plinkaigalio kapinynų duomenimis, tuo laikotarpiu jau galime įžvelgti susiformavusią stiprią socialinę grupę. Jos militaristines aspiracijas atskleidė išraiškingas ginkluotės kompleksas kape. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kovos peilis; Funkcija; Ginklas; Marvelės kapinynas; Battle-knife; Function; weapon; Marvelė cemetery.

ENThe battle-knife is quite a familiar weapon in Lithuanian archaeological material. The functional characteristics are more important than the length of knife for making decisions about the battle-knife. By appreciating the archaeological material from Marvelė cemetery (central Lithuania), we can observe the process of change in the form of the battle-knife during the Late Roman Period. [From the publication]